„Tiek įrengimai, tiek patalpos buvo išnaudojamos neracionaliai, o darbuotojai turėjo atlikti daugybę nereikalingų funkcijų. Visa tai „Lietuvos geležinkeliams“ kas mėnesį kainuodavo daugiau nei milijoną eurų, todėl turėjome imtis greitų sprendimų“, – pranešime spaudai sakė M. Bartuška.
Pradėjus antrinių įmonių pertvarką, kelio remonto sąnaudos sumažėjo 18 proc., riedmenų remonto – 6 proc., pastatų ūkio priežiūros – sumažės maždaug penktadaliu, pranešė įmonė.
„Lietuvos geležinkeliai“ iki šių metų pabaigos ketino panaikinti antrines įmones Geležinkelių aplinkosaugos centras (GAC) ir „Geležinkelių projektavimas“. Pastaroji jau išregistruota. Jų paslaugas numatoma pirkti rinkoje arba iš kitų grupės įmonių.
Vasaros pradžioje bendrovė nusprendė kelio ir riedmenų remonto bei pastatų priežiūros paslaugas perkelti iš pagrindinės bendrovės į antrines įmones – dėl šių paslaugų sudaryti trys 148 mln. eurų vertės vidaus sandoriai, kurie galios iki kitų metų pabaigos, kai nebebus galimi vidaus sandoriai.
Grupėje dar yra pastatų priežiūros įmonė „Gelsauga“, technikos remonto įmonė Vilniaus lokomotyvų remonto depas (VLRD) ir europinės vežės „Rail Baltica“ įgyvendinimo bendrovė „Rail Baltica statyba“.
Dauguma „Lietuvos geležinkelių“ antrinių įmonių pirmąjį šių metų pusmetį dirbo nuostolingai. Vienintelė pelningai dirbo VLRD, uždirbusi 462,5 tūkst. eurų (16,5 karto daugiau nei pernai sausį-birželį).
GTC grynieji nuostoliai šiemet siekė 2,806 mln. eurų (30,4 proc. mažiau nei pernai), „Geležinkelių projektavimo“ – 1,743 mln. eurų (pernai – 43 tūkst. eurų grynojo pelno), GAC – 235,9 tūkst. eurų (65 tūkst. eurų pelno), „Gelsaugos“ – 57,4 tūkst. eurų (295 tūkst. eurų pelno), „Rail Baltica statybos“ – 83,8 tūkst. eurų (40 proc. daugiau).
Visa grupė pirmąjį pusmetį patyrė 6,058 mln. eurų konsoliduotų grynųjų nuostolių – 93,7 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį, kai jie buvo 3,128 mln. eurų.
Nuo liepos pakeista viešųjų pirkimų tvarka numato, kad valstybės valdomos įmonės nebegali sudaryti vidaus sandorių. Iki tol sudaryti sandoriai gali galioti iki 2018-ųjų pabaigos.
„Lietuvos geležinkeliai“ pernai sulaukė daug kritikos dėl vidaus sandorių – teigiama, kad jie sudaro prielaidų korupcijai.
„Lietuvos geležinkeliai“ su penkiomis antrinėmis įmonėmis 2015 ir 2016 metais sudarė 165,612 mln. eurų vertės vidaus sandorių, iš kurių subrangovams teko 31,078 mln. eurų, arba 18,8 proc. Didžiausią lėšų dalį – daugiau kaip 60 proc. – subrangovams skyrė „Geležinkelių projektavimas“.
