VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, per daugiau negu pusšeštų metų Lietuvos gyventojai grąžino jau 3 mlrd. PET pakuočių, pažymėtų užstato ženklu. PET (moksliškai vadinamo polietileno teraftalatu) pakuotės sudaro apie 60 proc. visų Lietuvoje į taromatus ir kitas surinkimo vietas grąžinamų pakuočių.
Europa diegia užstato sistemą, kad sumažėtų atotrūkis
Gėrimų ir kitų maisto produktų gamintojai renkasi pakuotes, pagamintas iš PET, nes ši medžiaga yra tvirta, lengva ir saugi.
Tačiau visame pasaulyje kyla plastiko taršos problema. Vien Europoje kasmet susidaro 25 mln. tonų plastiko atliekų, iš kurių surenkama ir perdirbama mažiau negu 30 procentų. Tad tokiame niūriame fone pakuočių užstato sistema atrodo tarsi šviesos spindulys. Sistemą įdiegusių Europos šalių rezultatai rodo, kad gyventojai grąžina per 90 proc. PET užstato pakuočių. Palyginti, šalyse, kuriose užstato sistemos nėra, perdirbimui grąžinama 47 proc. PET gėrimų pakuočių.
Lietuvoje žmonės grąžina 91–92 proc. PET užstato pakuočių.
„Latvija, Airija, Slovakija, Rumunija ir kai kurios kitos šalys pakuočių užstato sistemą ketina įdiegti kitąmet, nes tiesiog nėra kito efektyvaus būdo įgyvendinti itin aukštus ES direktyvos reikalavimus. Lietuvoje žmonės grąžina 91–92 proc. PET užstato pakuočių, bet mes taip pat rengiamės pokyčiams, kad visa sistema dar geriau atitiktų žiedinės ekonomikos principus: į šalies rinką išleistos pakuotės čia pat būtų surenkamos, perdirbamos ir vėl naujai sugrįžtų į lentynas.
Sutrumpinta logistikos grandinė padėtų priartėti prie nulinės emisijos tikslo“, – teigia VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas ir priduria, kad pakuočių žaliava yra gėrimų gamintojų nuosavybė, o užstato sistema padeda efektyviau ją valdyti ir kartu mažinti savo veiklos CO2 pėdsaką.
Direktyva Lietuvai uždavė namų darbų
Būtent tokia yra ir ES direktyvos esmė – surenkant ir perdirbant kuo daugiau PET pakuočių, mažinti CO2 emisijas. Apskaičiuota, kad gaminant pakuotes iš kokybiškų antrinių žaliavų reikia mažiau energijos, sutaupoma išteklių. O per užstato sistemą surenkamos pakuotės – itin kokybiškos ir tinkamos perdirbimui.
Per užstato sistemą surenkamos pakuotės – itin kokybiškos ir tinkamos perdirbimui.
ES direktyvoje dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo yra aiškiai apibrėžti reikalavimai vienkartiniams plastikiniams buteliams. Direktyva nustatomas tikslas 2029 m. perdirbimui surinkti 90 proc. plastikinių iki 3 litrų talpos gėrimų butelių (su 77 proc. tarpiniu tikslu 2025 m.). Taip pat nurodyta, kad iki 3 litrų gėrimų butelių, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius, sudėtyje nuo 2025 metų turėtų būti bent 25 proc. perdirbto plastiko, o nuo 2030 metų – bent 30 proc. perdirbto plastiko.
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė teigia, kad direktyvos reikalavimai jau perkelti į Lietuvos įstatymus: atitinkamai pakeistas Atliekų tvarkymo įstatymas, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, Aplinkos apsaugos įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodeksas.
R. Radavičienė atkreipia dėmesį, kad, remiantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, perdirbto plastiko dalis nebūtinai turės būti kiekviename plastikiniame butelyje – užteks, kad perdirbto plastiko (rPET) dalies rodiklis būtų pasiektas kaip vidurkis to gamintojo (arba importuotojo) per metus pateiktų PET, po to ir visų plastikinių butelių sudėtyje.
Už reikalavimų nevykdymą Aplinkos apsaugos įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos nuo 1400 iki 4000 eurų.
Iššūkiai – ne vien dėl žaliavos stygiaus
Gėrimų gamintojams PET pakuotes gaminančios bendrovės „Doloop“ generalinis direktorius Dovydas Stulpinas teigia, kad jau dabar dalis didžiųjų korporacijų orientuojasi į 50 ar net 100 proc. rPET pakuotes.
Pasak jo, pagaminti PET pakuotę, kurios sudėtyje būtų 25 ar 30 proc. perdirbto plastiko, nėra sudėtingas iššūkis. Svarbiausia – gauti pakankamai antrinių žaliavų, kurių pasaulinėse rinkoje jau dabar trūksta.
Pasiekti užsibrėžtų tikslų ir pažangos visoje ES įmanoma tik plačiai bendradarbiaujant.
D. Stulpinas įsitikinęs, kad pasiekti užsibrėžtų tikslų ir pažangos visoje ES įmanoma tik plačiai bendradarbiaujant, nes iššūkiai – ne tik technologiniai. Pakuočių surinkimo ir perdirbimo infrastruktūra, taip pat vartotojų įsitraukimas ir sąmoningumas yra labai aktualūs klausimai, ieškant sprendimų, kaip sukurti efektyvią sistemą plastiko atliekoms surinkti ir perdirbti.
Jis pabrėžia, kad rPET žaliavos kainos pasaulio rinkose pastaruoju metu labai pakilo, jaučiamas šios žaliavos stygius. Sąmoningas vartotojų elgesys ir geresni rūšiavimo įpročiai šį trūkumą galėtų sumažinti – daugiau plastiko nukeliautų pas perdirbėjus, o ne į sąvartynus ar atliekų deginimo gamyklas.
Kad antrinių PET žaliavų stygius ir augančios kainos ateityje gali tapti dar didesne problema, pripažįsta ir Aplinkos viceministrė R. Radavičienė. Mat pakuotes gėrimams gaminančioms įmonėms dėl rPET žaliavos, tinkamos sąlyčiui su maistu bei gėrimais, išteklių tenka konkuruoti su kitais gamintojais.
Taip pat viceministrė atkreipia dėmesį, kad nemažas iššūkis bus užtikrinti, kad visi Lietuvos rinkai teikiami buteliai būtų su nenukrentančiais kamšteliais ar dangteliais. „Situaciją lengvina tai, kad šis reikalavimas galios visoje ES. Europiniai standartai jau rengiami, bet Lietuvos atliekų tvarkytojams teks surasti būdus, kaip atliekų pradinio apdorojimo etape efektyviai atskirti šiuos gerai pritvirtintus kamštelius“, – priduria pašnekovė.
Pavyzdiniai pasiekimai nuteikia pozityviai
Anot R. Radavičienės, Lietuvoje, paraleliai vystant rūšiuojamojo pakuočių atliekų surinkimo sistemą, 2016 metais buvo įvesta ir užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms, kurios rezultatai pozityviai nuteikia direktyvos nustatytų tikslų dėl PET butelių surinkimo įgyvendinimo atžvilgiu.
„Kol kitos šalys ieško būdų, kaip paskatinti rūšiuoti PET butelius, Lietuvoje belieka išlaikyti aukštą surinkimo per užstato sistemą rodiklį: išlaikyti tankų priėmimo vietų tinklą, užtikrinti, kad užstato suma ir perdirbimo rezultatai vartotojus motyvuotų ir t. t.“, – sako R. Radavičienė.
Prieš užstato sistemos startą Lietuvoje buvo surenkama 34 proc. gėrimų pakuočių. Jau per pirmuosius sistemos veiklos metus šis rodiklis pasiekė 74 proc., o antrųjų veiklos metų pabaigoje – 92 procentus ir iki šiol išlieka panašus.
Užsienio šalių ekspertai šį pokytį vertina kaip didelę pažangą, pasiektą per trumpą laiką.
