Petrašiūnų antrasis dolomito karjeras Pakruojo rajono tarybos sprendimu artimiausius dešimtmečius galės išplėsti veiklą dar keliuose šimtuose hektarų, kurių didžiąją dali sudaro ketvirtos kategorijos miškas.
238 hektarai – tiek miško paaukota dolomito kasybai. Tai sudaro apie 1,3 procento visų rajono miškų. „Dolomitas“ už tai atseikėjo į rajono biudžetą per 3,5 milijono litų.
Politikai, priešinęsi tokiam tarybos sprendimui, dėsto emocinius, ekologinius ir ekonominius argumentus. Pirmiausia mažai miškingas rajonas praras dar daugiau gamtos plaučių. Antra, kasyba vyks vis arčiau Pakruojo dvaro – sprogdinimo darbai gali pakenkti unikaliam kultūros kompleksui. Trečia, piktinamasi, kad kompensacija miestui per maža – trupiniai nuo milijonierių stalo.
Besipriešinantys politikai teigia, kad dolomitą bendrovė galėtų kasti kitoje vietoje – šiauriau Petrašiūnų. Mat dolomito telkiniai glūdi beveik po visu Pakruojo rajonu.
Skaldos paklausa – didžiulė
Bendrovės „Dolomitas“ generalinis direktorius Antanas Bartulis teigia, kad šiam žingsniui buvo ruoštąsi beveik trejus metus. Pagal visus įstatymus sutvarkyti dokumentai, rajono taryba patvirtino sprendimą.
Mes įsisavinsime maždaug po aštuonis hektarus miško per metus – štai ir visa mūsų grėsmė miškui.
„Mes įsisavinsime maždaug po aštuonis hektarus miško per metus – štai ir visa mūsų grėsmė miškui. Šalyje tiesiama ir remontuojama daugybė kelių. Skaldos paklausa didžiulė. Jei jos nepagaminsime mes, kelininkai bus priversti importuoti brangesnę skaldą. Mūsų produkcija labai vertinama, nes dolomitas yra kietesnis nei kituose karjeruose“, – aiškino direktorius.
Bendrovės vadovas taip pat patikino, kad atstumai nuo Pakruojo dvaro ar kitų gamtos ar kultūros objektų kelis kartus viršija leistinas normas: „Prie dvaro po poros dešimtmečių priartėsime per 1,5 kilometro. Skirs mus ne tik šis atstumas, bet ir nemažas miško ruožas“.
Kaltinimus trupinių barstymu visuomenei nuo uždirbamo pelno A.Bartulis taip pat atremia: „Jei skaičiuojame pelną, matykime viską. Visas mūsų pelnas yra viešai skelbiamas. Tai bene didžiausia Pakruojo bendrovė – joje dirba apie 150 žmonių. Skalda dabar yra paklausi prekė. Rusija šiai prekei netaiko embargo, todėl šiek tiek ir eksportuojame. Dalis dolomito keliauja į Latviją. Daugiausia mūsų produkcijos pasilieka mūsų šalies kelių pramonėje. Turime tris vėjo jėgaines, vykdome mažmeninę prekybą.“
Ekskursija po Mėnulį
Bendrovės „Dolomitas“ vystymo direktorius Endas Deinoravičius surengia ekskursiją po karjerą. Šalia administracijos pastato dar likę sovietinių laikų pastatų. Jie kažkada bus sumalti ir supilti į kelių pylimus. Tokios stacionarios gamybos linijos jau seniai nebestatomos. Jos įkuriamos pačiame karjere.
Važiuojant karjero link sužavi ežerai, miškeliai. Visas šis grožis – gamtos ir žmogaus darbas. Kadaise, prieš penkis dešimtmečius, čia buvo pradėta kasti dolomitą. Kai gamyba nuslinko tolyn, šios vietos buvo rekultyvuotos. Lygumų krašte karjerai tapo kalvotais miškeliais ir ežerais.
Dabar visas nukastas gruntas pilamas ten, iš kur jau nebus judinamas niekada.
Ar taip bus su visu karjeru? E.Deinoravičius patvirtina tai. Dabar visas nukastas gruntas pilamas ten, iš kur jau nebus judinamas niekada. Jau yra planas, pagal kurį palengva kuriamas naujas kraštovaizdis.
Rekultyvuotas karjeras neabejotinai bus gausiai lankomas poilsiautojų, nes čia bus daugybė švarių vandens telkinių ir jaukių miškelių. „Slidinėjimo trasos nesupilsime – per aukštai gruntą vežti“, – teigia ekskursijos palydovas.
Jau yra planas, pagal kurį palengva kuriamas naujas kraštovaizdis.
Direktorius, važinėdamas po karjerą, paaiškino, kaip vyksta darbas. Iš pradžių nupjaunamas miškas ir nukasama apie 8 metrai grunto. Jis pervežamas į jau išnaudotą karjerą – formuojami šlaitai, kurie kažkada taps ežerų pakrantėmis.
Tuomet sprogdintojų bendrovė „Detonas“ imasi darbo – susprogdina dolomito sluoksnį, kuris taip pat gali siekti 8 metrus. Galinga technika susemia dolomito luitus ir pakrauna į „Belaz“ markės savivartes. Šiose veža viską į gamybos liniją. Dolomitas malamas į įvairaus dydžio skaldą.
Pakrovimui daugiausia naudojami elektriniai krautuvai. Yra ir dyzelinių, tačiau jie naudojami ten, kur nepavyksta atvesti elektros. Elektros linijos čia dažniausiai išvedžiojamos paprastai – stulpai vos įkasami ir paramstomi akmenų luitais.
Tenka taikytis prie visuomenės
IŠ karjero skaldos užsakovai jau išrūksta tiesiai per miškelį – į kelią Šiauliai-Pasvalys. Anksčiau riedėdavo per Pakruojo miesto kraštą. Pakruojiečiams tai sukeldavo nepatogumų, todėl neseniai teko nutiesti naują kelią, kuris kainavo per tris milijonus litų.
Karjere nuolat veikia vandens siurbliai. Jei ne jie, netrukus viskas paskęstų gruntiniuose vandenyse. Toks procesas „pavagia“ vandenį iš artimiausių šulinių. Netoliese esančiai gyvenvietei „Dolomitas“ įrengė grežinį.
Šioje gyvenvietėje taip pat pastatyti ir seisminiai įrenginiai, kokie turėtų atsirasti ir prie Pakruojo dvaro.
Šioje gyvenvietėje taip pat pastatyti ir seisminiai įrenginiai, kokie turėtų atsirasti ir prie Pakruojo dvaro. Jie matuoja, ar sprogdinamo dolomito smūginė banga atsiūbuoja iki šios vietos.
D.Deinoravičius atskleidžia, kiek jiems iš tiesų kainuoja dolomito kasyklų plėtra miško sąskaita.
Pirmiausia sumokėta 3,5 mln. Lt už tai, koks šis miškas dar galėtų būti. Tai ketvirtos kategorijos miškas, kuris vis tiek būtų iškirstas. Savivaldybė skyrė miškininkams panašų plotą, kurį jie pasodins. Taip miško plotas Pakruojyje nesumažės.
„Iškirstas miškas, už kurį mes sumokėjome, mums neatiteks – jį panaudos valstybė. Taip pat mums neatiteks ir plotas, kurį mes panaudosime. Jis ir toliau lieka valstybės. Be to, mes jį turėsime rekultyvuoti“, – pasakojo direktorius.
