Ligoninėms ir vėl pildantis koronaviruso ligoniais, tiek Lietuvos, tiek ir kitų Europos šalių valdžios imasi griežtesnių priemonių – siekiant paskatinti vakcinaciją, nepasiskiepijusiems įveda griežtesnius ribojimus.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį pareiškė, kad gyventojai, neturintys galimybių paso, jau nuo kitos savaitės greičiausiai negalės eiti į kavines ar kino teatrus. O kita dalis apribojimų įsigalios nuo rugsėjo 13 dienos.
Verslai šią naujieną priima įvairiai: vieni sutinka pakentėti ir teigia, kad tokios taisyklės geriau negu griežtas karantinas, kiti piktinasi, kad nauja tvarka įsigalioja per greitai. Visgi atsiranda ir tokių, kurie socialiniuose tinkluose jau pareiškė, kad naujų taisyklių nesilaikys.
Štai Šiauliuose įsikūrusi „Gustuko picerija“, gegužę jau atsisakiusi naudotis galimybių pasu, ketvirtadienį ir vėl paskelbė, jog nuo rugsėjo 14 dienos čia galės lankytis tik nepasiskiepiję žmonės.
„Nuo šių metų rugsėjo 14 dienos visos Lietuvos maitinimo įstaigos savo klientus galės priimti tik su galimybių pasu. Tik šį dokumentą turintys žmonės turės teisę naudotis šiomis paslaugomis. Taip mūsų Vyriausybė nusprendė apsaugoti dalį visuomenės nuo nepaskiepytų žmonių. Kad apsisaugotume nuo pavojingų kontaktų ir nepaliktume nuskriaustų…
Oficialiai pranešame – nuo rugsėjo 14 dienos mūsų picerijoje galės lankytis tik Nepasiskiepiję žmonės. Taip prisidėsime prie visų mūsų saugumo, ir išlaikysime galimybę visiems turėti pasirinkimo teisę.
Priimsime ir Pasiskiepijusius, bet tik su asmenine atsakomybe, kad neturėsime vieni kitiems pretenzijų.
Mes, paprastų tėvų paprasti vaikai, pasiliekame galimybę išlikti Žmonėmis Visiems!“ – rašoma picerijos socialinio tinklo paskyroje.
Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, rugpjūčio 3 dienos duomenimis, „Gustuko piceriją“ valdančioje įmonėje „Adiada“ pasiskiepiję 30–39 proc. darbuotojų.
Jaučiasi teisūs
Picerijos savininkas Mantas Zemeckas pabrėžė, kad bus aptarnaujami visi klientai – tiek pasiskiepiję, tiek nepasiskiepiję.
„Jeigu pasiskiepiję prisiims atsakomybę, aptarnausime visus“, – 15min kalbėjo jis.
M.Zemecko nuomone, neteisinga, jog dalis visuomenės nebegalės būti kavinėse. Esą, tokiu būdu yra saugomi pasiskiepiję žmonės, todėl jų šioje vietoje nelikus, nebus ko saugoti. Taip pat jis pabrėžė, kad šioje vietoje nebus tikrinami galimybių pasai.
„Vienareikšmiškai netikrinsime. Šiuo pranešimu žmogus įeidamas į kavinę bus supažindintas. Be to, pas mus lankytojai bus nepaskiepyti. O tie, kurie ateis paskiepyti, tai bus jų atsakomybė. Mes manome, kad teisiškai esame apsigynę tuo klausimu. Nenorime jokių įstatymų pažeidinėti, tačiau tai yra mūsų asmeninis, paprastų žmonių požiūris“, – sakė jis.
„Mes nežaisime tų žaidimų, jau ir taip visi žmonės aplinkui pikti. Vieni gali, kiti negali, mums visi žmonės yra lygūs“, – aiškino jis.
Palaikyti „Gustuko piceriją“ iškart suskubo ir kitos kavinės. Pavyzdžiui, Klaipėdoje įsikūręs šeimos baras „Neringa“ paskelbė pritariantys tokiai nuostatai ir pasidalijo tokio pat turinio įrašu savo socialinio tinklo paskyroje.
Įmonės darbuotoja, kuri 15min prašė būti neįvardyta, aiškino, jog tokia tvarka diskriminuotų žmones, kurie testuojasi. Be to, ji mano, kad mokėdama mokesčius valstybei, turi teisę gauti testą nemokamai.
„O kodėl dabar turime mokėti už testus? Mano nuomone, tai yra nenormalu“, – nurodė ji.
SAM: esame teisinė valstybė
Paprašyta pakomentuoti kavinių nuostatą, Sveikatos apsaugos ministerija 15min pateikė lakonišką atsakymą.
„Lietuva yra teisinė valstybė, kurioje visiems galioja tie patys teisės aktai. Jeigu jie pažeidžiami, pažeidėjas atsako pagal įstatymą“, – rašoma atsakyme 15min.
NVSC papildo, kad už teisės aktuose įtvirtintų nuostatų nesilaikymą juridiniams asmenims Administracinių nusižengimų kodekse baudos nustatytos nuo 1500 iki 6000 eurų.
Į 15min klausimus, ar tikrins, kaip maitinimo įstaigos laikosi nurodymų, žadėjo atsakyti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Komentaro kreipėmės ir į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, todėl gavę atsakymus tekstą papildysime.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija reaguodama į 15min klausimus teigė, kad ministerija siekia, jog net ir blogėjant epidemiologinei situacijai verslas galėtų dirbti ir išvengtume pilno uždarymo.
„Kalbamės su verslo atstovais, diskutuojame įvairius galimus variantus, kaip apsaugoti verslus ir žmones, todėl ir siūloma pasitelkti Galimybių pasą, kad paslaugos išliktų prieinamos pasiskiepijusiems, persirgusiems ar gavusiems neigiamą testo rezultatą, taip pat turintiems antikūnų. Tokiu sprendimu siekiama išvengti visiško veiklų uždarymo, kokį turėjome pavasarį. Pagal Vyriausybės svarstomas priemones, nuo rugsėjo 13 d., tikėtina, kad aptarnauti klientus uždaroje erdvėje bus galima tik su Galimybių pasu.
Kaip laikomasi nustatytų reikalavimų, prižiūri atsakingos kontroliuojančios institucijos. Ekstremalios situacijos režimo priemonių laikymosi kontrolė sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu pavesta savivaldybių administracijų direktoriams, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos visoje Lietuvos teritorijoje“, – rašoma atsakyme 15min.
G.Balnis: restoranai diskriminuos mažiau raštingus žmones
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį pareiškė, kad gyventojai, neturintys galimybių paso, jau nuo kitos savaitės greičiausiai negalės eiti į kavines ar kino teatrus. O kita dalis apribojimų įsigalios nuo rugsėjo 13 dienos.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, verslininkas Gediminas Balnis 15min teigė, buvo padaryta būtent taip, ko iš valdžios buvo prašyta nedaryti – apribojimai pirmiausia palies maitinimo įstaigas.
„Yra juk įvairių ir mažiau išsilavinusių žmonių, tą galimybių pasą kažkur reikia išsiimti, į sistemą įlįsti. Ir tai problema. Įsivaizduokite, močiutė su anūku – močiutė tikrai neturės galimybių paso ir nenueis į kavinę. Kitas variantas, kai bus visuotinis galimybių pasas, kažkokiu būdu ta močiutė išsiims tą galimybių pasą, nes jis bus būtinas gyventi normalų gyvenimą.
Žmonės eina spontaniškai kažkokiame prekybos centre ir be galimybių paso neis tiesiog. Kitas variantas, po rugsėjo 13-os išsiaiškins, kaip tai padaryti. Sutikite, jei močiutė nemoka naudotis elektronine bankininkyste, ji dėl restorano nevažiuos kažkur į Registrų centrą, kad gautų tą pažymėjimą. Taip išeina, kad restoranai diskriminuoja net ir pasiskiepijusius žmones, bet mažiau raštingus“, – piktinosi G.Balnis.
G.Balnio teigimu, valdžios buvo prašyta neišskirti maitinimo įstaigų. O jei bus įvesti nauji apribojimai, juos taikyti visiems vienu metu.
„Kam reikėjo tą mėnesį išskirti, raupsuoti restoranus. Ir tos logikos nėra, nes kirpykloje ilgas kontaktas, kai moteriai porą vaandų dažo plaukus“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kaip vertina kavinių nuostatą, G.Balnis sakė: „Įstatymai galioja visiems, nepriklausomai nuo to, kokie jie būtų neprotingi. Iš kitos pusės, pateisinu jų pasipiktinimą, nes tiesiog kalbėjome, ko nedaryti, prašėme, visi linksėjo galvas ir vis tiek padarė. Iš kitos pusės, kiek galima iš tų restoranų tyčiotis. Kas mes esame? Kažkokie raupsuoti? Buvo pirmas galimybių pasas nepasiteisinęs, reikėjo iš jo pasimokinti. Mes turbūt vieninteliai Europoje, kurie paveikėme vieną mėnesį be apribojimų. Turbūt kitos tokios šalies Europoje nėra. Ir parama buvo nepakankama. Uždarau, duodu pinigų, visi sėdi, o dabar uždarau ir padarau 100 taisyklių, kaip negauti pinigų.“
Planuoja ribojimus nepasiskiepijusiems
15min primena, jog pagal Vyriausybės planą be galimybių paso jau netrukus nebus galima naudotis paslaugomis uždarose erdvėse, išskyrus numatytas išimtis.
„Nebūtų galimybės eiti į teatrą, į kino teatrą, o su galimybių pasu galėsime valgyti ir spragėsius, ir gerti karštą šokoladą“, – trečiadienį kalbėjo A.Dulkys.
Jau netrukus be galimybių paso nebus galima naudotis viešbučių, kavinių, restoranų, barų paslaugomis, nebus galima organizuoti privačių švenčių restoranuose, kavinėse, sporto klubuose.
O nuo rugsėjo 13 dienos įsigalios dar daugiau ribojimų, tačiau jiems paliekamas pereinamasis laikotarpis, siekiant suteikti galimybę gyventojams pasiskiepyti. Nuo rugsėjo vidurio galimybių pasas bus privalomas ir norint lankytis didžiuosiuose prekybos centruose, grožio salonuose ar važiuojant viešuoju transportu.
Neturintys galimybių paso gyventojai galėtų lankytis nedidelėse būtiniausių prekių parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas.
A.Dulkys pažymėjo, kad norint gauti galimybių pasą nebetiktų antigeno tyrimas, taip pat bus panaikintas nemokamas testavimas norintiems jį gauti, nebent žmogus negali skiepytis dėl medicininių priežasčių.
Galimybių pasą galėtų gauti tik pagal pilną skiepijimo programą vakcinuoti asmenys, persirgę koronavirusu arba turintys neigiamą PGR testo atsakymą, kai testas atliktas ne anksčiau nei prieš 48 valandas. Galimybių pasas taip pat būtų suteikiamas vaikams iki 16 metų.
PLAČIAU SKAITYKITE: A.Dulkys išvardijo, kokie ribojimai įsigalios kitą savaitę, kokie – rugsėjo 13-ą.
I.Šimonytė: ar valstybė vėl turėtų stabdyti visą gyvenimą?
Reaguodama į verslo ir gyventojų kritiką dėl ketinimų išplėsti galimybių paso naudojimą, premjerė Ingrida Šimonytė klausė, ar ligoninėms pasiekus kritinį apkrovimą valstybė vėl turėtų uždaryti visą verslą, žmonių veiklą ir tuos, kurie tikrai įdėjo visas pastangas apsisaugoti nuo koronaviruso.
Ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje po susitikimo su parlamentinių frakcijų vadovais paklausta, kaip vertina verslo ir gyventojų išsakytą kritiką, I.Šimonytė pabrėžė, jog „kritiką vertina kaip kritiką“.
„Dar kartą noriu pabrėžti, kad tokių apribojimų gali prireikti. Jie kol kas sutarti, bet nenustatyti. Jų gali prireikti, jei ligoninės pasieks tokią užimtumo ribą, kad turėsime mažinti sveikatos priežiūros paslaugas žmonėms, kurie nori gauti kitas sveikatos priežiūros paslaugas, ne kovido gydymą. Jie taip pat turi ir teises, ir labai didelė dalis tų žmonių yra pasiskiepiję, apsisaugoję save ir savo aplinkinius. Iš visų žmonių, kurie patenka į ligonines nuo birželio 1 dienos, kurie yra pilnai pasiskiepiję, yra ant vienos rankos pirštų eilės procentas, 90 proc. yra tie, kurie nepasiskiepijo net viena doze“, – nurodė ji.
I.Šimonytė taip pat klausė, ar ligoninėms pasiekus kritinį apkrovimą, valdžia vėl turėtų įvesti karantiną, taip stabdydama verslą ir visą gyvenimą. Ir ypač tų žmonių, kurie dėjo pastangas apsisaugoti nuo COVID-19 bei pasiskiepijo.
„Prieš metus nebuvo vakcinų, nebuvo didelių galimybių ir didelių pasirinkimų. Dabar pasirinkimas yra, vakcina prieinama visiems, 4 vakcinos pagal skonį ir pagal įsitikinimus, ir pagal pasirinkimą. Bet vis dėlto didelė dalis žmonių tą sprendimą atidėlioja. Remiantis procentais, ypač jaunesni žmonės, kas mane šiek tiek ir stebina. Ir pagal tuos procentus, kuriuos žinome, esant alternatyvių įsitikinimų apie vakcinas paprastai bet kurioje visuomenėje, tikrai Lietuvoje yra nemaža dalis žmonių, kurie tiesiog nesiskubina šio sprendimo padaryti“, – kalbėjo ji.
PLAČIAU SKAITYKITE: I.Šimonytės atsakas kritikams: ar valstybė vėl turėtų stabdyti visą gyvenimą?
Anksčiau pasisakė prieš galimybių pasą
15min primena, kad tai ne pirmas „Gustuko picerijos“ pareiškimas prieš galimybių pasą. Šių metų gegužės viduryje įmonės vadovas pareiškė, jog norėdami užtikrinti visiems klientams vienodas sąlygas, atsisako naudotis galimybių pasu. Tuomet verslo savininkas Mantas Zemeckas 15min sakė nenorintis diskriminuoti klientų – vienus priimti, o kitus palikti už durų. Tokiai nuostatai socialiniuose tinkluose išreiškė palaikymą ir Šiaulių meras Artūras Visockas.
PLAČIAU SKAITYKITE: Picerija Šiauliuose atsisako naudotis galimybių pasu: „Kyla labai daug abejonių dėl žmonių diskriminacijos“.
