Nors ekonomistai visų ES šalių ekonomikoms šiemet ir kitąmet prognozuoja augimą, Pietų Europos įmonėms šios prognozės optimizmo neįkvepia. Europos mokėjimų ataskaitos duomenimis, beveik 4 iš 10 verslų Pietų Europoje mano, kad jų šalių ekonomikoms artimiausiu metu gresia recesija, o 29 proc. įmonių yra įsitikinusios, kad tai labai stipriai atsilieptų jų veiklai, rašoma „Intrum“ pranešime spaudai.
Dėl to Pietų Europos įmonės labiau nei kitose Europos regionuose veikiančios bendrovės yra linkusios mažinti savo veiklos kaštus ar atidėti strategines investicijas. Ekspertų teigimu, tą reikėtų turėti omenyje su Pietų Europos rinkomis dirbančioms Lietuvos bendrovėms.
Tiesa, Pietų Europos regiono verslai daug vilčių deda į COVID-19 vakcinas ir jų potencialą stabdyti pandemiją. Pavyzdžiui, net 27 proc. Ispanijos įmonių tikisi, kad vakcinacijos programa turės teigiamą įtaką jų veiklos rezultatams.
Palyginimui, tik 18 proc. Lietuvos įmonių mano, kad masinė vakcinacija teigiamai paveiks šalies ekonominę situaciją – tai yra vienas žemiausių rodiklių tarp visų Europos šalių.
„Pietų Europos valstybės, kurių ekonomikos didele dalimi yra priklausomos nuo turizmo ir paslaugų sektoriaus, pernai pajuto skaudžiausias ekonomines pandemijos pasekmes. Pavyzdžiui, Ispanijos ekonomika pernai traukėsi beveik 11 proc., Italijos 8,9 proc., o Graikijos – 8,2 proc. Nenuostabu, kad Pietų Europos verslai į ateitį žvelgia su nerimu, nepaisant to, kad šiemet ir kitąmet ekonominės prognozės regionui yra geros.
Tuo metu Šiaurės šalyse praėjusiais metais fiksuotas gerokai mažesnis nuosmukis. Pavyzdžiui, Lietuvos ekonomika pernai susitraukė tik 0,9 proc. – mažiausiai iš visų ES šalių“, – sako bendrovės „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.
Anot I.Valeikos, galbūt dėl to ir šiemet Lietuvoje daugiau nei pusė (52 proc.) įmonių dėl savo augimo galimybių yra nusiteikusios entuziastingiau nei bet kada anksčiau. Šiuo požiūriu Lietuvos ir Estijos verslai yra optimistiškiausi visoje Europoje.
Neramina vėluojantys mokėjimai
Tiesa, I.Valeika pažymi, kad Šiaurės šalių, tarp jų ir Lietuvos, įmonėms taip pat kyla tam tikrų iššūkių. Europos mokėjimų ataskaitos duomenys rodo, kad Šiaurės ir Baltijos šalių verslai dažniau nei kituose regionuose susiduria su prašymais pratęsti sąskaitų apmokėjimo terminus iki jiems nepriimtino lygio.
Per pastaruosius 12 mėnesių tokių prašymų sulaukė 85 proc. Šiaurės Europos ir Baltijos šalių įmonių, o Lietuvoje net 64 proc. bendrovių labiau nei bet kada anksčiau yra susirūpinusios dėl skolininkų galimybių apmokėti sąskaitas laiku.
„Likvidumo ir sklandžių pinigų srautų užtikrinimas įmonėms Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regione bei visame žemyne tampa vienu didžiausių rūpesčių. Siekdami užsitikrinti savalaikes įplaukas ir mokėjimus verslai tuo pačiu stengiasi išlaikyti gerus santykius su klientais. Maždaug pusė įmonių Šiaurės Europos regione teigė sutikusios su ilgesniais, nei joms pačioms priimtina, mokėjimų terminais tam, kad nesusigadintų gerų santykių su klientais. Lietuvoje ši dalis siekia 55 proc.“, – sako I.Valeika.
Anot jos, laiku atliekamais mokėjimais turėtų būti suinteresuoti visi ekonomikos dalyviai, nes nuo sklandžių pinigų srautų priklauso verslo galimybės atsiskaityti su savo tiekėjais ir partneriais, vykdyti plėtrą, o tuo pačiu ir visos ekonomikos gyvybingumas.
Tiesa, „Intrum“ atstovė pažymi, kad pandemijos metu įmonės dažnai neturi kito pasirinkimo kaip tik būti lankstesnės ir ieškoti tiek savo, tiek skolininkų interesus geriausiai atitinkančių sprendimų bei leistis į kompromisus.
Stringantis tiekimas ir augantys transporto kaštai
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto strategijos ekspertas Benas Adomavičius sako, kad šalies verslai vis dar jaučia tam tikras pandemijos pasekmes. Įmonėms iššūkių kyla tiek dėl perkrautų pasaulinių tiekimo grandinių, tiek dėl didėjančių transporto kaštų, kurie kai kuriais atvejais išaugo net 2-4 kartus.
Be to, ir toliau susiduriama su darbuotojų trūkumo problema. Šie iššūkiai, ekonomikos eksperto teigimu, verčia įmones imtis strateginių pokyčių ir veiklos optimizavimo, ieškoti nestandartinių sprendimų.
„Nors ekonominė situacija gerėja, verslai neturėtų atsipalaiduoti, o siekti didinti savo veiklos efektyvumą, pasiruošti labiausiai tikėtiniems pandemijos eigos scenarijams. Tiesa, kalbant apie pandemiją, šį rudenį verslai turėtų pasitikti daug užtikrinčiau, nes per ankstesnius karantinus išmokta nemažai pamokų. Be to, situaciją keičia ir tai, kad jau daugiau nei 1,5 mln. Lietuvos gyventojų yra paskiepyti dviem COVID-19 vakcinos dozėmis, o tai leidžia tikėtis, kad tokių ekonominės veiklos ribojimų, kokie buvo taikomi praėjusių metų pradžioje ar pabaigoje, bus išvengta“, – sako B.Adomavičius.
Lietuvos verslas po pirmojo šoko atsigavo
Kartu B.Adomavičius pažymi, kad Lietuvos ekonomika šiuo metu auga, o vartotojų pasitikėjimo rodikliai kyla. Lietuvos bankas šiemet šalies ekonomikai prognozuoja 5,1 proc. augimą. Kiek mažesnį augimą šalies ekonomikai prognozuoja Finansų ministerija (4,1 proc.) ir tarptautinės institucijos – Tarptautinis valiutos fondas (4,4 proc.), Europos komisija (3,8 proc.). Visgi, B.Adomavičiaus įsitikinimu, esminiu neapibrėžtumu, lemsiančiu tolimesnę šalies ekonomikos augimo trajektoriją yra apribojimų, kuriuos Vyriausybė turės įvesti valdydama COVID-19 delta varianto plitimą, apimtys.
„Didžioji dalis verslų Lietuvoje atsigauna po pirminio pandemijos sukelto šoko – galbūt išskyrus tuos, kurių veiklai reikšmingos įtakos turi sezoniškumas, o vasara įprastai yra mažiau aktyvus metas. Be abejo, atsigavimą didžiąja dalimi lėmė karantino apribojimų panaikinimas ir sušvelninimas. Be to, išaugo paklausa daugeliui paslaugų, kuriomis karantino metu gyventojai negalėjo naudotis. Tai pasakytina apie grožio, sveikatos ir kitas paslaugas. Taigi kai kurie verslai turbūt sulaukia kur kas daugiau klientų nei įprastai“, – sako B. Adomavičius.
Europos mokėjimų ataskaitos duomenimis, didžiausia dalis (38 proc.) Lietuvos įmonių mano, kad dar turės praeiti nuo pusės iki vienerių metų, kol nebebus jaučiamos finansinės pandemijos pasekmės. Trečdalis įmonių mano, kad pilnai atsigauti prireiks 1-2 metų. 16 proc. įmonių įsitikinusios, kad atsigavimas užtruks ilgiau nei dvejus metus, o 8 proc. – kad jis jau ne už kalnų, todėl pilnai atsigauti prireiks mažiau nei šešių mėnesių.
Kasmetinę Europos mokėjimų ataskaitą (angl. The European Payment Report) „Intrum“ skelbia nuo 1998 metų. Atskiras tyrimo leidimas Lietuvai skelbiamas septintą kartą. Ataskaita yra parengta pagal 2021 metų sausio-balandžio mėnesiais 29-iose Europos šalyse vykdytos apklausos rezultatus. Tyrime iš viso dalyvavo 11187 Europos įmonės, veikiančios vienuolikoje skirtingų industrijų.
