„Yra daug žmonių pasiteiravimų dėl šito ir nėra jokios logikos, kodėl pradėtas mažinti, pavyzdžiui, „Swedbank“ padalinių skaičius regionuose. Nežinau, kodėl taip daroma.
Šiandien turimais duomenimis, jie turi per 43 skyrius. Vienas jų – Radviliškyje, kuris pagal gyventojų skaičių yra didelis miestas, bet yra uždaromų padalinių sąraše. Tai kodėl taip yra?“ – kėlė klausimą A.Čepononis.
Jis paminėjo, kad 2022–2023 m. bankų grynieji pelnai augo dvigubai, tad neaišku, kodėl padaliniai turi būti uždaromi.
„Nesvarbu, kad tai privati komercinė įstaiga. Ji suteikia paslaugas, už kurias mes mokame, todėl turime apie tai kalbėti komitete, Seime, savivaldose“, – teigė Seimo narys.
Daugelis į padalinius nebeužsuka
LBA vadovė Eivilė Čipkutė nurodė, jog tokių veiksmų priežastis – paprasta: į padalinius daugelis klientų niekada neužsuka.
„Pagrindinis veiksnys – ekonomikos skaitmenizacija ir dėl to besikeičiantys įpročiai. Stipriai krenta žmonių naudojimasis gyvomis paslaugomis, didžioji dauguma pereina į skaitmenines paslaugas.
Pernai net 62 proc. apklaustųjų sakė, kad per metus nė karto nesilankė banko skyriuje. Per penkerius metus šis skaičius stipriai nukrito, o naudojimasis banko paslaugomis internetu, el. bankininkyste stipriai išaugo – nuo 70 iki 90 proc.
Taigi didžiosios visuomenės dalies besikeičiantys įpročiai formuoja finansinių paslaugų pobūdį Lietuvoje“, – paaiškino ji.
E.Čipkutės teigimu, tuo niekuo nesiskiriame nuo kitų šalių. Visoje Europos Sąjungoje (ES) pastaraisiais metais kredito įstaigų skyrių skaičius sparčiai mažėja.
Visgi, jeigu į statistiką pažvelgtume atidžiau, matytume, kad skaičių yra visokių.
Štai Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 11,2 kredito įstaigų padalinio.
Toks skaičius mažiausiais, siekiantis 5,5, yra Nyderlanduose. Po šios šalies iškart rikiuojasi Suomija, su 6,2 siekiančiu rodikliu.
Latvijoje šis skaičius – 6,6, o Estijoje – 7,5. Taigi Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, finansų įstaigų padalinių turime tikrai daugiau.
Visgi yra šalių, kurios finansų įstaigų turi gausiai. Daugiausia jų – Bulgarijoje. 100 tūkst. gyventojų tenka 60,5 padalinio.
Didelis skaičius ir Liuksemburge – 56,5, Ispanijoje – 37,4, Italijoje – 34,5, Prancūzijoje – 33,3.
„Pietų Europa yra mažiau skaitmenizuota. Sakykime taip – ji sunkiai skaitmenizuojasi, palyginti su Šiaurės Europa, įskaitant ir mus. Mūsų skaitmenizacija vyksta sparčiai“, – skirtumų priežastį įvardijo E.Čipkutė.
Nepaisant to, kad bankų skyriai yra uždaromi, E.Čipkutė patikino, kad gyventojai, dar nemokantys naudotis interneto banku, neliko pamiršti. Daugumą paslaugų ar atsakymų į klausimus galima gauti telefonu. O jeigu ir to negana, bankų darbuotojai gali atvažiuoti sutartą dieną į seniūniją ar savivaldybę, jei to krašto klientai pageidautų konsultacijų.
„Taip yra užtikrinti poreikiai tų gyventojų, kurie dar nesiskaitmenizavo ir gal nenorės skaitmenizuotis“, – paminėjo LBA vadovė.
Rado užrakintas duris
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius sureagavo į šią LBA pateiktą statistiką apie kredito įstaigų skyrius.
Anot jo, reikia nepamiršti, kad Lietuva nuo kitų Baltijos šalių skiriasi. Mūsų šalyje nemaža dalis žmonių vis dar gyvena regionuose, kai tuo metu Latvijoje dauguma gyventojų susibūrę sostinėje.
„O Estijoje nėra žvyrkelių. Ten visi regionų keliai yra išasfaltuoti, tai susisiekimas daug geresnis nei Lietuvoje. <...> Be to, Lietuvoje iš kai kurių kaimų autobusai į miestų centrus važiuoja per savaitę tris kartus“, – BFK posėdyje paminėjo A.Butkevičius.
Dėl šių priežasčių, politiko manymu, mažinti finansų įstaigų padalinių Lietuvoje nereikėtų.
Jis pasidalijo ir sava patirtimi – dar prieš porą metų norėjęs užsukti į Radviliškyje esantį banko skyrių rado užrakintas duris ir ant jų paliktą užrašą – apsilankymui reikia užsiregistruoti telefonu iš anksto.
„Man tai buvo stebuklas. O įsivaizduokite, kad kaip mano mamai, 88 metų moteriai, reikėtų kalbėti apie kompiuterinį raštingumą. Tai yra beviltiška.
Mūsų regionuose yra nemažai gyventojų, kuriems kontaktinės paslaugos dar reikalingos, o komercinių bankų pelningumas Lietuvoje augo sparčiausiai, palyginti su kitomis šalimis. Vadinasi, rezervų mažesniems skyriams išlaikyti tikrai yra“, – kalbėjo A.Butkevičius.
E.Čipkutė paminėjo, jog esant svarbiam reikalui visos kredito įstaigos priima klientus be registracijos, bet regionuose kai kurių skyrių darbo laikas trumpesnis, todėl išties kartais galite rasti užrakintas jų duris.
„Kai kurios kredito įstaigos sutrumpina darbo laiką siekdamos išlaikyti tuos skyrius regionuose.
O paminėtame Radviliškyje šiuo metu yra pora kredito įstaigų padalinių, tad jei vienas užsidarys, bus kitas. Žinoma, Lietuvoje nelabai populiaru keisti kredito įstaigas, bet tai gali būti galimybė“, – teigė ji.
Ragina pamąstyti dar kartą
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi neneigė, kad didžioji dauguma klientų nori efektyvių mokėjimo paslaugų, teikiamų internetu.
Tačiau skaičius klientų, kuriems svarbu gauti paslaugas kontaktiniu būdu, taip pat nėra taip stipriai sumenkęs. Todėl ragino finansų įstaigas dar kartą įsivertinti, ar tikrai tam tikrose vietovėse būtina užverti skyrių duris.
„Esame gavę kai kurių savivaldybių kreipimųsi, kuriuose reikštas susirūpinimas dėl to. Štai ir Radviliškio mieste bus uždarytas vienos kredito įstaigos padalinys.
Tokiais atvejais papildomai kreipiamės į bankus, kad jie pakartotinai apsvarstytų galimybes palikti klientų aptarnavimo padalinius, o nesant tokioms galimybėms išsamiai paaiškinti, kokiu būdu būtų galima suteikti paslaugas gyventojams.
Dabar galima ir atvažiuoti į namus, savivaldybes, bet trūksta didesnio komunikavimo apie tai“, – atkreipė dėmesį A.Kuniyoshi.
