Į redakciją kreipėsi skaitytojas Gytis G., kuris rašė negalėjęs pasinaudoti savo pinigais dėl pernelyg griežtos bankų politikos.
„Susidūrėme su situacija, kai konkrečią dieną reikėjo pinigų, bet bankas atsisakė suteikti prieigą dėl to, kad taiko pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos politiką ir būtinai reikia pinigų kilmės įrodymų. Reikia įrodymų net tada, jei pinigai gauti iš savo sąskaitos Europos Sąjungoje esančiame banke ir pervedami savo šeimai arba savo verslui“, – rašė skaitytojas.
„Pasigedome paprasčiausios logikos, pasijautėme lyg teroristai vien dėl to, kad norėjome naudotis savo pinigais. Bankai nuskambėjo plaudami milijonus, o dabar paprasti žmonės yra apkaltinami nebūtais dalykais. Ar bankui ne per daug suteikta teisių lįsti į asmens gyvenimą, juolab kad jokių svarių argumentų dėl neteisėtos veiklos jie neturi?“ – piktinosi Gytis G.
Su juo susisiekus telefonu, vyras sutiko papasakoti apie savo situaciją.
Dėl pinigų kilmės vyro šeimai su Lietuvos bankais teko aiškintis jau antrą kartą. Kurį laiką dirbę JAV, su žmona jie grįžo į Lietuvą. Pašnekovo žmona – kitos ES šalies pilietė, todėl pusė uždirbtos sumos buvo pervesta į banką jos gimtojoje šalyje. Analogiškai likusi sumos dalis buvo pervesta į Gyčio G. sąskaitą.
Pašnekovo teigimu, „Swedbank“ po kelių savaičių pranešė, kad jei vyras nepateiks pinigų kilmės įrodymų, bus užblokuota jo sąskaita ir jis negalės naudotis pinigais. Gytis G. sako tuomet nustebęs, tačiau šiuos formalumus atliko ir problemų dėl to daugiau neturėjo.
Tačiau šių metų kovo mėnesį bėdų kilo su jo žmonos sąskaita kitame Lietuvoje veikiančiame banke SEB. Iki šiol moteris kartkartėmis persivedinėdavo pinigų iš kitos ES šalies banko sąskaitos į lietuvišką SEB banko sąskaitą. Kliūčių pinigams atsidurti sąskaitoje nekilo, tačiau porai nusprendus jais pasinaudoti, bankui, kaip sako pašnekovas, kilo įtarimas.
„Mes su žmona sukūrėme UAB, norime daryti verslą ir tie pinigai buvo pervesti į verslo sąskaitą. Mes esame jo savininkai, norėjome pervesti dar daugiau, bet dienos limitas buvo išnaudotas ir negalėjome jo pakeisti. Mums reikėjo pinigų sutarčiai su partneriais: pinigus turime, o jais pasinaudoti negalima“, – piktinosi pašnekovas.
Kadangi mėnesio pradžioje iš žmonos sąskaitos jau buvo pervesta 20 tūkst. eurų į vyro sąskaitą, įmonei pervesti planuotų 40 tūkst. eurų nepavyko – buvo išnaudotas limitas ir dar 15 tūkst. eurų taip ir liko nepervesti. Iki balandžio, kai pradedamas skaičiuoti naujas limitas, dar buvo likusi daugiau nei savaitė.
„Kitą dieną banke buvo atsisakyta padidinti limitą be pinigų kilmės įrodymų. Nors ir sakiau, kad vedame savo įmonei. Norėjome jais pasinaudoti tą pačią dieną, bet mums neleido, motyvuodami pinigų plovimu ir neaiškia pinigų kilme. Kilo didelių nepatogumų“, – sakė Gytis G.
Pašnekovas taip pat teigė nesuprantantis, kodėl pervedinėjant pinigus iš kitos ES šalies banko, įtarimų nekilo. „Ar man kiekvieną kartą reikia nešti popierius, atlyginimus, istorijas, tai yra mano asmeninis gyvenimas. Kodėl turiu įrodinėti kam nors, kad pinigai yra legalūs? Vėlgi, pervedame ne milijonus ir ne šimtus tūkstančių, ar čia ne per mažos sumos, kad apsunkintų paprastų piliečių teisę į pinigus?“ – retoriškai klausė vyras.
Vis dėlto su banku galiausiai buvo susitarta. Šeima pradėjo ieškoti mokesčių deklaracijų ir algaraščių iš JAV, nors pašnekovas teigia, kad tai nebuvo lengva. Sakė netgi pagalvojęs, kas būtų nutikę, jei surasti senų dokumentų nebūtų pavykę.
Pristačius įrodymus, bankas pakeitė sąskaitos limitus. Tačiau nors mėnesinis limitas buvo padidintas iki 65 tūkst. eurų, dieninis sumažintas iki 21 tūkst. eurų.
Pašnekovas teigė, kad nors šįsyk problema išsisprendė, jei ateityje ir vėl reikės atlikti pervedimus, nustatytas dienos limitas gali būti per mažas.
„Vėlgi mes nesame patenkinti, nes dieninis limitas sumažintas iki 21 tūkst. Banko žodžiais, mes daugiau pinigų neturėsime, todėl ir limitas toks. Bet ar jų reikalas kiek ir kada bus sąskaitoje? Kai įmonė grąžins skolą, vėl mes turėsime eiti pas SEB ant kilimėlio įrodinėti, kad pinigai „švarūs“. Taip pat prašyti, kad padidintų dieninį limitą“, – piktinosi Gytis G.
Banko atsakymas: galime prašyti pagrįsti pinigų kilmę kilus įtarimams
SEB bankas savo reikalavimus dėl klientų lėšų kilmės grindžia Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu bei kitomis teisės aktų nuostatomis, kuriomis siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui bei terorizmo finansavimui.
„Bankas, vykdydamas veiklą, laikosi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, bankas vykdo nuolatinę dalykinių santykių stebėseną, kurios metu gali kreiptis į klientą dėl tam tikros papildomos informacijos surinkimo“, – rašoma 15min atsiųstame banko atsakyme.
Pagal taikomas taisykles, bankas gali klausti papildomos informacijos apie klientų atliekamas operacijas tiek inicijuojant, tiek priimant mokėjimus, gali prašyti pagrįsti lėšų kilmę bet kuriais atvejais, kai kyla papildomų klausimų.
Anot SEB atstovų, atlikdamas dalykinių santykių stebėseną, bankas siekia suprasti operacijos ekonominį pagrįstumą, todėl papildomus paklausimus gali lemti įvairūs faktoriai.
Komentuodama įvykusią situaciją su klientu, SEB atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė teigė, kad mėnesio ir dienos limitus klientams visuomet rekomenduojama turėti tokius, kurie atitiktų realius jų poreikius. „Šiuo konkrečiu atveju mėnesio ir dienos limitai klientui buvo pakoreguoti abipusiu kliento ir banko sutarimu, bankui paaiškinus argumentus ir klientui sutikus ir patvirtinus pasirinktus limitus pasirašant interneto banko sutarties pakeitimą“, – paaiškino banko atstovė.
