Atėjus į „Maximos“ parduotuvę sostinės Naugarduko gatvėje pirkėjus pasitinka užrašas „Dokumentų patikra“. Klientai, norintys įeiti į pačią parduotuvę, tikrinami jos viduje, tačiau norint pasinaudoti pastate esančiu bankomatu, galimybių paso rodyti nereikia.
Prekybos tinklas darbuotojus yra aprūpinęs QR kodo skeneriais, kuriuos specialiai „Maximai“ sukūrė viena lietuvių įmonė. Tiesa, nuo pirmadienio patekti į parduotuves galima ne tik su QR kodą turinčiais galimybių pasu ar ES skaitmeniniu COVID-19 sertifikatu, bet ir su atitinkamais dokumentais iš E.sveikatos sistemos: vakcinacijos išrašu, dokumentu, įrodančiu, kad persirgta COVID-19 liga, ar neigiamo testo rezultato išrašu.
Pirmadienio ryte, kai lankėmės parduotuvėje, užsuko gana nedaug žmonių – stovėjimo aikštelė buvo apytuštė, prie galimybių paso tikrinimo vietos eilių nėra. Praėjimą tikrino po du žmones, nesusipratimų ryte beveik nepasitaikė – grupė jaunuolių mėgino įeiti į parduotuvėje esančią vaistinę, tačiau apsauginis jiems paaiškino, kad be galimybių paso to padaryti nepavyks.
Likę pirkėjai buvo pasiruošę – dalis rodė kodą telefone, kiti – atspausdintą ant lapo. Tiesa, ne visi naująja tvarka patenkinti.
Vienas pirkėjų apsauginiams parodė galimybių pasą, tačiau po patikrinimo į parduotuvę nėjo ir garsiai pažadėjo čia nesilankyti.
„Manau, kad tai yra žmogaus teisių pažeidimas. Taigi Vyriausybė elgiasi nekonstituciškai ir neteisėtai. Aš rasiu, kur galėčiau nueiti – dėl tokios situacijos pirmiausia nukentės patys prekybos centrai. Jeigu jie nori laižyti Vyriausybei užpakalį, tegul laižo“, – sakė vyriškis.
Paklaustas, kiek, jo nuomone, tokia tvarka truks, jis teigia, kad greičiausiai neilgai. „Kaip ir šita valdžia“, – priduria jis.
Kiti pirkėjai nusiteikę nuosaikiau. 15min kalbinta moteris sakė, kad pandeminė situacija jai nusibodusi, tačiau ji laikosi visų rekomendacijų.
„Aš čia gyvenu, čia mano pagrindinė parduotuvė. Ką darysi, jei reikės paso. Esu persirgusi, pasiskiepijusi. Vyras pasiskiepyti negali, nes turi ligų, o aš pasiskiepijau“, – sakė moteris.
Kita prie parduotuvės įėjimo kalbinta pirkėja sakė taip pat nesiruošianti rinktis mažesnių parduotuvių vien dėl to, kad ten nereikalauja galimybių paso.
„Kam man eiti ten, jeigu man čia arčiau. Pasą turiu, parodysiu ir viskas“, – sakė moteris.
„Svarbu skiepytis, vieniems kitus saugoti. Tai svarbu ir dėl tų žmonių, kurie dėl sveikatos negali to padaryti. Aš džiaugiuosi dėl galimybių paso ir tikiuosi, kad tai paskatins mus būti saugesnius ir greičiau išeiti iš šitos sudėtingos situacijos“, – kalbėjo kita prie įėjimo į parduotuvę kalbinta moteris.
Ji pridūrė besitikinti, kad šalyje netrukus bus pasiektas masinis imunitetas, todėl tikinti, kad lapkritį žmonės galės gyventi be apribojimų.
„Maxima“ atstovė: žmones be galimybių paso nukreipsime kitur
Įprastai didesnis pirkėjų srautas parduotuvėse fiksuojamas nuo 10 valandos, kai neberibojamas alkoholio pardavimo laikas. Tačiau vienas užimčiausių dienos periodų yra pietų metas – tada prie įprasto srauto prisideda ir mokiniai, ir užkąsti nusipirkti sumanę aplinkinių įmonių darbuotojai. Kita galimybė eilėms – 17:00–17:30, kai įprastai grįžtama po darbų ir užsukama į parduotuves apsipirkti vakarui.
15min kalbinta „Maxima“ atstovė žiniasklaidai Rima Aukštuolytė šiandieninio srauto pokyčių nesiryžo prognozuoti. Ji neatmetė galimybės, kad jis galėtų būti mažesnis nei įprastai, nes pirkėjai gali nueiti į mažesnę šio tinklo arba konkurentų parduotuvę.
„Tuos žmones, kurie neturi galimybių paso ar kito dokumento, mes nukreipsime į kitą „Maximos“ parduotuvę. Kol kas šiandien sunku prognozuoti srautą, mes ruošiamės blogiausiam, bet tikimės geriausio. Prognozuojame, kad srautai gali mažėti, nes į 75 parduotuves, kurias palies ribojimai, kasdien eina apie 250 tūkst. pirkėjų. Daugiau galėsiu pasakyti rytoj“, – sakė ji.
Prekybos tinklas bendradarbiauja su samdomomis saugos įmonėmis, kurios turėjo padidinti darbuotojų skaičių. „Taip pat iš parduotuvės vidinių darbuotojų pasirūpinome, kad būtų tokių, kurie stovėtų prie durų“, – teigė R.Aukštuolytė.
Pašnekovė sakė, kad naujajai tvarkai buvo pradėta ruoštis dar savaitgalį – klijuoti įspėjimai ir naudotos kitos vaizdinės priemonės. Nors savaitgalį galimybių paso rodyti dar nereikėjo, pasak R.Aukštuolytės, pamatę įspėjimus žmonės jau tuomet ieškodavo, kam parodyti galimybių pasą. Prekybos tinklas pirkėjus informavo ir per socialinius tinklus, dalis gavo informacines SMS žinutes.
„Maxima“ atstovė pridūrė, kad jau būta ir nusiskundimų. „Žmonės nėra labai patenkinti šiais ribojimais, todėl buvo ir nusiskundimų socialiniuose tinkluose, kartais gauname laiškų“, – pasakojo R.Aukštuolytė.
„Rimi“: incidentų kol kas nepasitaikė
Tuo metu prekybos tinklo „Rimi“ apsaugos vadovas Gintaras Alekna pirmadienį apie pietus žurnalistams komentavo, kad darbo diena prasidėjo sklandžiai, nors kelis pirkėjus, neturinčius galimybių paso, teko apgręžti.
„Pirma diena visiems iššūkis, tačiau darbo diena visai sklandžiai prasidėjo. Apsaugos darbuotojai dirba prie įėjimų, kontroliuoja galimybių pasus ir ES skaitmeninius sertifikatus. Incidentų kol kas neturėjome. Taip, keli pirkėjai buvo be galimybių pasų, tiesiog jų paprašėme atvykti su galimybių pasu arba apsilankyti tose parduotuvėse, kuriose galimybių pasų nereikia", – žurnalistams sakė G.Alekna.
Pasak jo, buvo atvejų, kai pirkėjai buvo labai patenkinti tvarka dėl galimybių paso.
Dviejose didžiausiose „Rimi“ parduotuvėse veiks ir QR kodų skaitytuvai – prie jo galimybių pasą pridėjęs žmogus galės įeiti į parduotuvę. Tikimasi, kad tokie skaitytuvai visiškai pradės veikti rytoj.
Žirmūnų gatvėje esančioje „Rimi“ parduotuvėje yra trys įėjimai, pasak G.Aleknos, sutarta, kad prie kiekvieno įėjimo dirbs po vieną apsaugos darbuotoją, tačiau, esant poreikiui, jiems padės prekybos centro komandos nariai. Šioje parduotuvėje veiks ir galimybių paso skaitytuvai.
Pasak jo, skaitytuvai turėtų palengvinti žmonių patekimą į parduotuvę.
„Pagal technines charakteristikas skeneriai tam ir skirti, kad skenuotų QR kodus. Stacionarūs skeneriai apie tris dienas gali atlaikyti, naktį juos pakrausime ir toliau sėkmingai skenuosime. Tai apsaugos darbuotojams palengvins darbą, jiems nereikės rankiniu būdu skenuoti kiekvieno galimų paso. Jis tiesiog vykdytų kontrolę, ar galimybių pasai yra galiojantys“, – aiškino „Rimi“ apsaugos vadovas.
Pirmadienį 11 valandą eilių prie prekybos centro nebuvo, o kalbinti pirkėjai teigiamai reagavo į sprendimą aptarnauti tik žmones su galimybių pasu.
„Puikiai reaguoju, reikalingas sprendimas“, – 15min trumpai komentavo Artūras.
Kitas į prekybos centrą skubėjęs vyras į klausimą, ar reikalingas toks sprendimas, atsakė gūžtelėdamas pečiais.
„Tikriausiai reikalingas“, – nurodė vyras.
„Norfoje“ visus dokumentus tikrina vizualiai
Prekybos tinkluose „Norfa“ srautų valdymo procesai taip pat vyksta sklandžiai, teigė įmonės atstovas spaudai Darius Ryliškis. Vis tik daryti plačių išankstinių išvadų jis nenorėjo, kadangi didžiausi srautai bus fiksuojami į pavakarę.
„Iš 152 parduotuvių 39-jose reikia tikrinti galimybių pasus arba atitinkamus dokumentus. Kol kas apibendrinimus daryti sudėtinga, nes pirmadienis, pirma dienos pusė yra ne tas laikas, kai daugiausia pirkėjų eina į parduotuves“, – sakė jis.
Pašnekovas sakė kol kas neturintis informacijos apie incidentus prie įėjimų, tačiau pridūrė neabejojantis, kad nepatenkintų pirkėjų bus – galimybių pasas yra vertinamas nevienareikšmiškai.
Norint efektyviau kontroliuoti pirkėjų srautus, kelis įėjimus turinčiose didžiosiose parduotuvėse paliktas tik vienas įėjimas.
Skirtingai nuo kai kurių kitų tinklų didžiosiose „Norfos“ parduotuvėse galimybių pasai yra tikrinami vizualiai. Įmonės atstovai tikisi antroje savaitės pusėje sulaukti ir skanerių.
Paklaustas, ar tokia tvarka nepadidina rizikos, kad pirkėjai pradės naudoti ne savo kodus, D.Ryliškis sakė tikintis pirkėjų sąmoningumu.
„Nutikti gali visko, bet mes tikimės ir pasitikime, kad absoliuti dauguma pirkėjų šitaip nesielgs“, – teigė bendrovės atstovas.
Apsilankęs Kalvarijų g. 151 esančioje „Hyper Norfa“ parduotuvėje 15min fotografas teigė užfiksavęs keletą mėginimų praeiti be galimybių paso. Vienu atveju, senyvo amžiaus vyras apsauginiams argumentavo užsuksiantis „tik trumpam“, kitu – jaunas vyriškis mėgino tiesiog telefone parodyti QR kodo nuotrauką. Nei vienas į parduotuvę nepateko.
Šioje „Norfos“ parduotuvėje prie įėjimo dirbantys asmenys sakė tikrinantys galimybių paso galiojimo laiką.
Kauno „Akropolyje“ – inicidentas su „Celofanu“, Vilniaus kol kas ramu
Pirmojoje dienos pusėje žiniasklaidoje pasklido informacija apie konfliktą dėl galimybių paso, kurį Kauno „Akropolyje“ inicijavo rugsėjo mėnesį vykusių riaušių prie Seimo organizavimu įtariamas Antanas Kandrotas, save vadinantis Celofanu.
Kaip skelbia Kauno apskrities policija, šiandien 10:57 val. buvo gautas praeivio pranešimas, kad prie įėjimo į prekybos centrą „Akropolis“ konfliktuoja vyras. Po kelių minučių, 10:59 val., gautas ir prekybos centro administracijos atstovų pranešimas apie viduje konfliktuojantį asmenį.
„Nuvykus pareigūnams asmuo rastas lauke, o prekė, kurios vyras atėjo į prekybos centrą atsiimti, jam buvo išnešta“, – skelbia Kauno policijos atstovai.
Tuo tarpu Vilniuje esančiame „Akropolyje“ pirkėjų srautų valdymas iš esmės vyksta sklandžiai. 15min kalbintas „Akropolis group“ komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas sakė manantis, kad galimybių paso reikalavimas sukels efektą tarp pirkėjų, tačiau sunku pasakyti, kokio dydžio jis bus.
„Dauguma lankytojų yra girdėję apie naujai įsigaliojančią tvarką ir pateikia dokumentus patikrai. Mūsų pastebėjimas prašymas būtų, kad tų dokumentų, kurie turi QR kodą tvarka yra sklandesnė ir efektyvesnė ir jeigu yra galimybė prašome pateikti būtent tokius dokumentus“, – teigė pašnekovas.
Jo teigimu, Vilniaus „Akropolyje“ didžiausių lankytojų srautų laikas yra nuo 16 iki 20 valandos, savaitgaliais – nuo 11 iki 17 valandos. „Stebėsime situaciją ir jeigu matysime, kad apsaugos darbuotojų pajėgumų nepakanka ar susidaro eilės, skirsime naujus darbuotojus, kad kuo efektyviau ir operatyviau praleistume žmones į prekybos centrą. Tikimės, kad pavyks susitvarkyti sklandžiai, bet jeigu tektų luktelėti eilėse, prašome klientų supratingumo“, – komentavo įmonės atstovas.
