Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 543,6 EUR ir, palyginti su 2014 m. ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo 1,9 proc.: valstybės sektoriuje – 558,2 EUR, arba 3,4 proc. mažiau, privačiajame – 535,9 EUR, arba 0,9 proc. mažiau.
Realusis darbo užmokestis 2015 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2014 m. ketvirtuoju ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo 0,2 proc.: valstybės sektoriuje sumažėjo 1,7 proc., o privačiajame – 0,8 proc. padidėjo.
Darbo užmokesčio sumažėjimą lėmė išmokėtos mažesnės vienkartinės premijos, priedai, priemokos ir piniginės išmokos, sezoniškumas, mažesnis darbo dienų skaičius.
Darbo užmokesčio sumažėjimą 2015 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2014 m. ketvirtuoju ketvirčiu, lėmė išmokėtos mažesnės vienkartinės premijos, priedai, priemokos ir piniginės išmokos, sezoniškumas, mažesnis darbo dienų skaičius ir kitos priežastys.
Per metus darbo užmokestis išaugo 4,3 proc.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2015 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2014 m. pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 4,3 proc.: valstybės sektoriuje – 3 proc., privačiajame – 5,2 proc.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 4,1 proc.: valstybės sektoriuje – 2,8 proc., privačiajame – 4,9 proc.
Realusis darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 5,8 proc.: valstybės sektoriuje – 4,5 proc., privačiajame – 6,6 proc. Realiojo darbo užmokesčio didėjimą lėmė sparčiau nei vartojimo prekių ir paslaugų kainos augęs neto darbo užmokestis.
Mažėjo visur
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2015 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2014 m. ketvirtuoju ketvirčiu, labiausiai sumažėjo kasybos ir karjerų eksploatavimo (13,1 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (7,5 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (6,8 proc.), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (5,6 proc.) įmonėse, o padidėjo – finansinės ir draudimo veiklos (9,4 proc.) ir informacijos ir ryšių (3,9 proc.) įmonėse.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo visų veiklos rūšių įmonėse, išskyrus kasybos ir karjerų eksploatavimo įmones, kuriose šiek tiek (0,4 proc.) sumažėjo.
Dirbančiųjų daugiau
2015 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2014 m. ketvirtuoju ketvirčiu, vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 25,3 tūkst. (2,2 proc.): valstybės sektoriuje sumažėjo 1,2 tūkst. (0,3 proc.), o privačiajame sektoriuje padidėjo 26,5 tūkst. (3,4 proc.).
Darbuotojų skaičius šalies ūkio apdirbamosios gamybos įmonėse padidėjo 5,9 tūkst., transporto ir sandėliavimo bei didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto – po 2,9 tūkst., profesinės, mokslinės ir techninės veiklos – 2,6 tūkst.
Per metus vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 33,6 tūkst. (2,9 proc.). Tai lėmė 37,8 tūkst. (4,9 proc.) padidėjęs vidutinis darbuotojų skaičius privačiajame sektoriuje. Valstybės sektoriuje vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo 4,2 tūkst. (1,1 proc.).
