„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Planuojant ilgalaikę Vilniaus oro uosto plėtrą, ieškoma sprendimų dėl atvykimo terminalo ateities

Šiais metais Lietuvos oro uostuose bus rengiami trijų šalies oro uostų ilgalaikės plėtros planai (angl. master plan). Pertvarkant Vilniaus oro uostą vėliau bus skelbiamas ir architektūros konkursas. Rengiant planą ir su paveldosaugininkais derinant kultūros paveldo klausimus, aiškus apsisprendimas dėl Vilniaus oro uosto atvykimo terminale saugotino kultūros paveldo likimo leistų tiksliau suformuluoti užduotį architektams ir paspartintų terminalų plėtros darbus, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas
Tarptautinis Vilniaus oro uostas / VSAT archyvo nuotr.

Pirmąjį šių metų ketvirtį numatoma paskelbti Lietuvos oro uostų bendrųjų planų studijos rengimo tarptautinį pirkimą. Šioje studijoje bus įvertintos visų trijų oro uostų esamos funkcijos, aviacijos veiklos prognozės, plėtros alternatyvos, infrastruktūros reikalavimai ir išdėstymo planai. Bendrasis planas nurodytų, kokie yra realūs infrastruktūros pajėgumai, potencialas, kiek ir kur galima plėstis atsižvelgiant į dabartinius oro uosto pajėgumus ir vertinant ilgalaikę perspektyvą. Šiandien Vilniaus oro uosto atvykimo terminalas neatitinka jokių techninių ir kokybinių parametrų, reikalingų šių dienų aviacijai. Taip pat bus vertinamos ir „Rail Balticos“ geležinkelio linijos integravimo į oro uostą galimybės.

Šią studiją planuojama baigti metų pabaigoje, ją rengiant žadama pasitelkti užsienio oro uostų planavimo ir Lietuvos paveldosaugos ekspertus.

„Vilniaus oro uoste planuojame ilgalaikę plėtrą – Lietuvos sostinės oro vartai turi būti patogūs keleiviams, atitikti tarptautinius standartus ir tinkamai atlikti savo funkcijas. Šį oro uostą pasieks ir tarptautinė geležinkelio „Rail Balticos“ vėžė, tad akivaizdu, kad keleivių atvykimo erdvė pasikeis iš esmės. Įvertinant naujus keleivių aptarnavimo poreikius, būtina apsispręsti, kokie esamos architektūros pokyčiai yra galimi, kokią matome centrinės atvykimo terminalo dalies perspektyvą“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Vilniaus oro uosto atvykimo terminalas turi tinkamai atlikti savo funkcijas, todėl, M.Skuodžio teigimu, svarbu neatidėliojant įvertinti Vilniaus oro uoste esančius saugomus kultūros paveldo objektus.

Parengus bendrąjį planą, į kurio rengimo procesą numatoma įtraukti ir kultūros paveldo ekspertus, kartu su Kultūros paveldo departamento atstovais bus sprendžiama dėl departamento nustatytų apribojimų Vilniaus oro uoste ir ten esančio paveldo likimo.

Baigus rengti bendrąjį planą ir įvertinus apsaugos objektų statusą, pertvarkant dabartinį Vilniaus oro uosto terminalą bus skelbiamas ir architektūros konkursas.

Ilgalaikei plėtrai svarbias senojo atvykimo terminalo pokyčių galimybes susisiekimo ministras M.Skuodis kiek anksčiau aptarė su kultūros ministru Simonu Kairiu, Kultūros paveldo departamento direktoriumi Vidmantu Bezaru ir VĮ Lietuvos oro uostų direktoriumi Mariumi Gelžiniu.

„Sprendžiant kultūros paveldo politikos klausimus, visuomet svarbu aiškiai įsivardinti prioritetus, siekti susikalbėti ir ieškoti balanso. To paisant, tikrai įmanoma tokius objektus kaip Vilniaus oro uostas geriau pritaikyti šios dienos visuomenės poreikiams“, – tuomet sakė kultūros ministras S.Kairys.

Aiškus apsisprendimas dėl Vilniaus oro uoste saugotino kultūros paveldo leistų tiksliau suformuluoti užduotį architektams ir paspartintų darbus. Pasak susisiekimo ministro, atsižvelgiant į būsimą tarptautinio Vilniaus oro uosto plėtrą, reikia sparčiau apsispręsti dėl šio pastato, kuris reikalauja ir nemažų išlaikymo kaštų, likimo.

Dabartinis Vilniaus oro uosto atvykimo pastatas baigtas statyti 1954 m., 1984 m. buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų