Lapkričio 24 d. Seimas nubalsavo už tai, kad prekybos vietose nuo liepos 1 d. nebus galima nemokamai dalinti ploniausių plastikinių maišelių, išskyrus tuos atvejus, kai pakuojama šviežia žuvis ar mėsa.
Tačiau didieji prekybos tinklai, turintys daugiau nei pusmetį laiko pasirinkti priimtiną modelį, sako dar nežinantys, kaip pasielgs ir kiek tokie maišeliai galėtų kainuoti.
Kaip 15min informavo didžiausio šalies prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas, reikalavimui pasiruošti laiko dar yra, todėl prekybininkai ieškos efektyviausio sprendimo.
„Nemokamų plastikinių maišelių naudojimas kasmet mažėja ir prie to stipriai prisideda stiprėjantis ekologinis sąmoningumas. Labai lengvų plastikinių maišelių šiemet sunaudota beveik dešimtadaliu mažiau nei pernai. Be to, pastaraisiais metais esame išplėtę labai lengviems plastikiniams maišeliams siūlomas alternatyvas: pavyzdžiui, duonos gaminiams sudėti yra skirti popieriniai maišeliai, popierių naudojame ir grilio gaminiams supakuoti. Pirkėjams siūlome įsigyti daugkartinius maišelius, kurie yra skirti vaisiams ir daržovėms“, – sakė atstovas.
Prekybos tinklo „Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė Renata Sagatauskė informavo, kad per metus prekybos tinklas sunaudoja 5,7 tonas mažųjų maišelių.
Šis skaičius daugiau nei tris kartus viršija bendrovės rodiklius Estijoje, nors parduotuvių skaičius yra panašus.
Vis dėlto Estijoje „Rimi Baltic“ tokius maišelius savanoriškai apmokestino prieš keletą metų. Šios šalies pavyzdį pasitelkė ir pataisą Seime registravęs parlamentaras Kasparas Adomaitis.
„Estijoje buvo pasirinktas sprendimas mažuosius maišelius pardavinėti analogiškai kaip ir didžiuosius pirkinių krepšius. Jie kaip ir kitos prekės turi skaitmeninius kodus, skenuojamus kasoje. Tokiu būdu pirkėjai savo nuožiūra sprendžia, ar jiems iš tiesų būtina įsigyti vienkartinį maišelį, ar galima pasinaudoti savo daugkartiniu maišeliu“, – sakė R.Sagatauskė.
Tokie produktai kaip mėsa ar žuvis, pasak jos, yra pakuojami svėrimo metu, maišeliai, kaip pakuotė, yra išduodami nemokamai.
„Įgyvendinus šį tvarumo sprendimą Estijoje, buvo įvairių nuomonių, tačiau pirkėjai gana greitai įprato ir pirmenybę teikia daugkartiniams maišeliams – taip per metus sutaupoma apie 6 tonas plastiko“, – tvirtino pašnekovė.
Nors bendrovė pažymėjo Estijoje įgijusi patirties, kaip organizuoti plastikinių maišelių apmokestinimo modelį, pradėjus pasiruošimą dėl naujojo įstatymo įgyvendinimo Lietuvoje, dar bus sprendžiama, ar taikyti Estijos praktiką, ar eiti kitu keliu.
Antrame pagal dydį Lietuvos mažmeninės prekybos tinkle „Iki“ per metus išdalinama net 122 mln. vienetų maišelių.
Sprendimų, kiek tokie maišeliai kainuos nuo liepos 1 d., „Iki“ kol kas neturi.
„Verta paminėti, kad jau kelerius metus pas mus galima įsigyti daugartinių maišelių vaisiams ir daržovėms. Klientai tikrai yra įvertinę juos ir dažnai naudoja būtent šiuos maišelius susidėti ne tik vaisiams ir daržovėms, bet ir kitiems smulkiems produktams. Tikrai prireiks laiko, kol įprotis pasikeis dėl vienkartinių plastikinių maišelių“, – 15min kalbėjo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Visgi ji tikino, kad duomenys rodo, jog plastikinių maišelių pardavimas mažėja ir vis daugiau klientų ateina į „Iki“ parduotuvę nešini savais daugkartiniais maišeliais. Tad tikėtina, kad šis įstatymas paskatins vartotojus keisti savo įpročius.
Šio prekybos tinklo akcininkas Vokietijos prekybos tinklas „REWE“ yra įgyvendinęs tam tikrus sprendimus, susijusius su alternatyviais maišeliais, tačiau Lietuvos bendrovės atstovai neatsakė, ar remsis užsienio patirtimi.
Neaišku, ar bus galima naudoti savo maišelius
Ketvirtadienį Seime prieš priimdami apmokestinti plastikinius maišelius įpareigojančias pataisas parlamentarai diskutavo dėl praktinio tokios tvarkos įgyvendinimo.
Prieš balsavimą Seime kalbėjęs parlamentaras Mindaugas Puidokas sakė nesantis tikras dėl tokių pataisų formuluočių, teigdamas, kad priemonės, kuriomis siekiama pozityvaus tikslo, „yra labai abejotinos.“
Jis teigė, kad gyventojams jau dabar kyla įvairių klausimų, tarkime, kaip pirkėjai turės įrodyti, kad jie į parduotuvę atsinešė savo maišelį ir ar žuvies bei mėsos produktus pardavėjai galės nemokamai sudėti į dvigubą maišelį.
15min paklausė prekybos centrų atstovų, kokia praktika būtų taikoma tuomet, jeigu iškiltų vienas iš M.Puidoko įvardintų scenarijų.
Vis dėlto nė vienas prekybos tinklo atstovas į šiuos klausimus neatsakė.
Kitų šalių patirtis: Estijoje kainuoja 5 ct, Italijoje – iki 3 ct
Įvairūs plastikinių pirkinių krepšelių dalijimą ir apmokestinimą reguliuojantys įstatymai galioja įvairiose Europos ir pasaulio valstybėse, tačiau draudimai labai varijuoja priklausomai nuo šalies.
Patys maišeliai ES klasifikuojami į tris stambias kategorijas pagal naudojamo plastiko storį – iki 15 mikronų, nuo 15 iki 49 mikronų bei virš 50 mikronų.
Remiantis 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2015/720, ES valstybės narės iki 2025 m. gruodžio 31 d. turi pasiekti tikslą – ne daugiau 40 plastikinių maišelių, tenkančių vienam gyventojui.
„Šiam tikslui pasiekti Direktyva įpareigoja valstybes nares uždrausti lengvųjų plastikinių maišelių (storis mažiau nei 50 mikronų) nemokamą dalijimą. Nors Direktyva neįpareigoja valstybių narių imtis tokios priemonės, kaip nemokamo labai lengvų plastikinių maišelių (storis mažiau nei 15 mikronų) dalijimo draudimo, dauguma valstybių narių jau yra priėmusios atitinkamą reguliavimą labai lengviems plastikiniams maišeliams“, – rašoma Lietuvoje priimto įstatymo aiškinamajame rašte.
Paskutinis Seime priimtas draudimas dalinti maišelius Lietuvoje bus taikomas būtent patiems ploniausiems, t. y. 15 mikronų ir plonesniems maišeliams.
Daugelis šalių draudžia naudoti arba verčia apmokestinti storesnius maišelius, tačiau ploniesiems vis dar taikomos išimtys.
Tiesa, ne visur. Štai Italijoje 2018 m. taip pat buvo įvestas į lietuviškąjį panašus draudimas. Šiandien Italijos prekybos centruose vieno maišelio kaina gali būti 1–3 ct, tačiau dažniausiai tokie maišeliai kainuoja 1 arba 2 ct.
Italijoje gyvenanti lietuvė Eglė 15min teigė 3 ct įkainio už maišelį savo lankomose parduotuvėse nemačiusi, tačiau neatmetė galimybės, kad kai kurie tinklai galėtų paprašyti ir tiek.
„Jau kurį laiką už tuos paprastus permatomus maišelius reikia mokėti. Pačioje pradžioje buvo po 1–2 ct. Aišku, kaip visur, atsirado nepatenkintų, bet parduotuvėse žmonės normaliai imdavo ir nesigilindavo, kas ten kaip“, – pasakojo moteris.
Ji pridūrė, kad Italijos parduotuvėse naudojami biologiškai skaidūs plastikiniai maišeliai, kuriuos vėliau laikyti stalčiuje nelabai apsimoka, nes jie pradeda irti.
Kaip jau minėta, prekybos tinklas „Rimi“ Estijoje 2020 m. savanoriškai įvedė 5 ct ploniausio plastikinio maišelio mokestį.
Kitur naudojamas ne apmokestinimas, o visiškas uždraudimas. Pagal Sakartvelo įstatymus, nuo 2018 m. spalio 1 d. buvo uždrausti mažesnio nei 15 mikronų storio plastikiniai maišeliai.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. Prancūzijos prekybos centruose draudžiama naudoti mažesnius nei 50 mikronų storio plastikinius maišelius prie kasų arba nesupakuotų maisto produktų skyriuje, kur vaisiams, daržovėms, mėsai ir kitiems produktams pateikiami ploni maišeliai.
Išimtis padaryta kompostuojamiems plastikiniams maišeliams, kurie iš dalies pagaminti iš biologiškai skaidžių medžiagų.
Kaip 15min pasakojo Prancūzijoje kelerius metus gyvenusi vilnietė Beatričė, daugumoje prancūziškų prekybos tinklų įprastinių, itin plonų plastikinių maišelių išvis nematydavo.
„Jie iš parduotuvių išnyko netrukus po to, kai atsikrausčiau gyventi į Prancūziją. Tačiau juos pakeitė tvaresnės alternatyvos – popieriniai maišeliai ir lengvai suyrantys plastikiniai maišeliai“, – pasakojo mergina.
Tiesa, šios alternatyvos buvo nemokamos. Pasak Beatričės, prie duonos gaminių ir sveriamų produktų būdavo padėti tik popieriniai maišeliai, o lengvai suyrančių plastikinių maišelių galėjai rasti nebent prie daržovių.
„Visgi, kiek pastebėjau, prancūzai net ir šių lengvai suyrančių plastikinių maišelių vengdavo ir dažniausiai naudojo popierinius – net ir daržovėms bei vaisiams susidėti“, – prisimena pašnekovė.
Daugumoje ES šalių draudimai arba įpareigojimas maišelius apmokestinti dažniausiai galioja didiesiems pirkinių krepšeliams.
Pavyzdžiui, Kroatijoje 15–50 mikronų storio plastiko maišeliai nenaudojami nuo šių metų pradžios. Šalies vyriausybė žada, kad tai – tik pirmasis žingsnis.