Išeitis – kuo aktyvesnis plastiko perdirbimas
Bendrovė „Gerovė“ jau tris dešimtmečius gamina parduotuvių maišelius. Jos komercijos direktorė Živilė Ramoškienė primena, jog tuo metu, kai šis fabrikas pirmasis pradėjo tiekti plastikinius maišelius Baltijos šalių gyventojams, mūsų mamos ir močiutės šiuos maišelius plaudavo, tausodavo ir naudodavo toli gražu ne vieną kartą.
Tačiau ilgainiui maišelių reikėjo vis daugiau ir daugiau, jų įsigyti lengvai ir pigiai galėjo kiekvienas, tad išaugo ir plastiko tarša.
„Plastikas tapo blogiu – toks išliko ir iki šiol. Todėl nuo 2012-ųjų pradėjome ieškoti būdų, kaip panaudoti savo gaminiuose kuo daugiau antrinės žaliavos,“ – sakė Ž. Ramoškienė.
Šiuo metu „Gerovė“ savo gaminiuose naudoja net 86 proc. antrinio (t.y. – perdirbto) plastiko. Šios žaliavos fabrikas nepristinga, nes pats superka plastikinės pakuotės atliekas ir gali iš jų gaminti naujus gaminius – plastikinius maišelius.
Pasak pašnekovės, tvarumo reikėtų siekti ne atsisakant plastiko (nes šiandien tai sukurtų labai daug nepatogumų), o kuo daugiau kartų jį perdirbant. Tai padeda sumažinti CO2 išmetimus, o kartu – ir stabdyti klimato kaitą. Naują plastikinį gaminį galima pagaminti panaudojant visą 100 proc. antrinės žaliavos.
„Jokių deginimų, jokio vežimo į šiukšlynus – turime ieškoti, kaip kiek įmanoma labiau padidinti plastiko perdirbimą. Taip pat nereikia jokių atliekų atsivežti iš Kinijos ar dar iš kažkur – Lietuvoje, savo vidaus rinkoje galime perdirbti plastiką. Industrinės atliekos perdirbamos gana lengvai, tačiau pagrindinis siekis yra perdirbti būtent vartojimo, namų ūkių atliekas. Industrinių atliekų perdirbimas problemos nesprendžia,“ – pabrėžė fabriko „Gerovė“ atstovė.
Pirmosios ir didžiausios licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius pasidžiaugė, kad itin prasmingai „Gerovės“ fabriko pagaminti perdirbto plastiko maišeliai pasitarnavo per visą šalį nuvilnijusiai aplinkosauginei iniciatyvai.
„Įmonė „Gerovė“ pagamino maišelius mūsų jau tradicija tapusiai akcijai „Misija – švari vasara“. Jos metu saugomų teritorijų lankytojus kvietėme ugdyti švarinimosi įpročius – nemokamai dalijome specialius akcijos maišelius, į kuriuos lankant pažintinius takus, parkus, gamtos paminklus kvietėme surinkti ne vietoje paliktas šiukšles. Taip pat kartu su organizacijos darbuotojais iškeitę darbus ofisuose tvarkydami apleistus sąvartynus 5-iuose nacionaliniuose parkuose iš viso surinkome per 45 tonas atliekų. Taigi plastikas šiuo atveju ne tik buvo antrą kartą panaudotas, tačiau ir pasitarnavo, kad gražiausios Lietuvos vietos taptų švaresnės,“ – sakė K. Pocius.
Jei norite prisidėti prie švaresnės aplinkos – žiūrėkite į skaičiuką ant pakuotės
Tam, kad plastiką perdirbėjai galėtų perdirbti, jis turi būti pagamintas iš vienalytės, t.y. vieno tipo medžiagos. Jei paėmę pakuotę pažvelgsite į skaičiuką, esantį trikampyje, geriausia, jog jis būtų 1, 2, 3 ar 5. Jei šiame trikampyje yra skaičius 7 – tai rodo, jog pakuotė nėra perdirbama, nes sudaryta iš kelių skirtingų plastikų arba plastiko ir popieriaus mišinio.
Ž.Ramoškienė teigia atlikusi eksperimentą ir patikrinusi nemažą dalį parduodamų produktų pakuočių – didžioji dauguma jų buvo pažymėta būtent šiuo numeriu.
„Gerovė“ jau 6-erius metus bendradarbiauja su vienu prekybos tinklu – iš jų surenka plastiko pakuotės atliekas (plėvelę) ir gamina prekių maišelius. Pašnekovė prisimena, kad reikėjo daug edukacijos ir bendradarbiavimo, kol šis projektas pagaliau įsibėgėjo. Tačiau tai yra puikus pavyzdys, kad sutvarkyti ir perdirbti atliekas galima čia pat, Lietuvoje, niekur nieko nevežant ir neįsivežant atliekų.
„Tai yra mažas pavyzdys, bet kartu jis leidžia žmonėms suvokti, kokia prasmė to rūšiavimo, atliekų rinkimo. Esame surinkę plastikinius maišelius, kurie buvo panaudoti Kauno kalėdinei eglei papuošti ir iš jų pagaminę šiukšlių maišus „Darom“ akcijai,“ – sakė Ž. Ramoškienė.
Popierinius maišelius reikėtų naudoti 40 kartų
Grįžtant prie maišelių dilemos, Danijos aplinkos ir maisto ministerijos užsakymu 2018-aisiais atliktas tyrimas nustatė, jog nebalinto popieriaus, bioplastiko bei LDPE plastiko maišeliai turi didžiausią neigiamą įtaką klimato kaitos požiūriu. Kitaip tariant, juos naudojant, klimato kaitos nestabdome.
Ekologiškos medvilnės maišeliai taip pat nėra gera mintis, nes jų nenaudojame tiek kartų, kad jie atsvertų savo gamybos metu išeikvotas žaliavas. Ekologiškos medvilnės maišelį reikėtų naudoti bent 150 kartų, o įprastos medvilnės – 50 kartų, kad galėtumėte girtis tokiu būdu saugantys aplinką.
Popieriniai ir bioplastiko maišeliai turėtų būti panaudoti po 40 kartų, kad atsvertų savo gamybos metu išeikvotus resursus ir energiją. Tuo metu plastikinis, įprastas iš HDPE pagamintas maišelis galėtų būti panaudotas vieną kartą ir dar kartą įklotas į šiukšliadėžę šiukšlėms išnešti – jam pagaminti reikia išties mažai išteklių.
Nauji ženklai išskirs perdirbamą ir perdirbtą pakuotę
Šiandien, kai pirkėjams ekologija ir prekės tvarumas tampa vis aktualesni, vienos įmonės iš tiesų ieško būdų, kaip savo produktą paversti mažiau žalingu aplinkai, o kitos pasitelkia visą savo fantaziją, kad sukurtų tokią iliuziją pirkėjams. Tai vadinama „greenwashingu“, arba „žaliuoju smegenų plovimu“.
Pavyzdžiui, pakuotės, kurių plastiko dangą papildomai dengia popierius, kuriose plastikui suteikiamas popieriaus atspalvis ar bent jau jos išmarginamos žaliais lapeliais – pirkėjų rankos tiesiasi link tokių rinkodaros specialistų sukurtų pinklių, nes juk natūraliai norime jaustis gerai ir taupyti aplinką.
Laimei, kuriami tarptautiniai sertifikatai, pavyzdžiui, Europos Sąjungoje plastiko perdirbėjai, pakuočių gamintojai ir Europos komisarai kartu susitarė dėl sertifikato „EurocertPlast“. Sertifikatas atskleidžia plastiko kilmę ir ar perdirbėjas laikėsi aplinkosauginių reikalavimų, ES nurodymų, savo pakuotėje naudoja apie trečdalį perdirbtų žaliavų. Dar vienas sertifikatas „RecyClass“ parodys, kiek pakuotėje yra antrinės žaliavos. Šie ženklai ant pakuočių – naujiena.
Jie įvesti dar ir tam, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos tikslai atliekų tvarkymo srityje. Jei aptiksite šiuos ženklus ant perkamo produkto pakuotės, tai rodys, kad gamintojas išties deda pastangas, kad pakuotė būtų kuo lengviau perdirbama. Netrukus Lietuvoje perdirbamų pakuočių gamybą skatins ir naujos taisyklės – už neperdirbamas pakuotes gamintojai valstybei mokės brangiau, nei už perdirbamas.
