Registrų centro tvarkomų sistemų saugumas jau antrą savaitę yra dėmesio centre, kai po liūties Vilniuje užliejus serverines iš rikiuotės išėjo valstybės įmonės teikiamos paslaugos.
Technologijų ekspertai teigia, kad serverinių vieta sostinės V.Kudirkos gatvėje yra nesaugi duomenų centrui, o liepos 20 dienos avarija apskritai rodo aplaidų elgesį su valstybės informacinėmis sistemomis.
Didžioji dalis Registrų centro valdomų duomenų centrų yra minėtame pastate V.Kudirkos gatvėje.
Nagrinėjant incidento aplinkybes paaiškėjo, kad Registrų centras jau nuo 2019 metų žvalgėsi naujų patalpų.
Įmonė teigė žinojusi, kad pastatas V.Kudirkos gatvėje yra nesaugus serveriams.
Tarp žvalgomo naujo pastato buvo patalpos Vilniuje adresu Studentų g. 39. Jas šiuo metu valdo Vytauto Didžiojo universitetas.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius Vyriausybei trečiadienį siūlė pavesti Finansų ministerijai ir Turto bankui, kad šiam perėmus valdyti Studentų g. 39 patalpas, Ministrų kabinetui būtų pateikti teisės aktų projektai dėl šio pastato atidavimo Registrų centrui.
Finansų ministras Vilius Šapoka tokiam siūlymui prieštaravo.
„Įsivaizduokite, jeigu mes tokius sąlyginius protokolinius paveidimus dėl kiekvieno turto objekto priiminėtume į ateitį...“, – teigė ministras.
„Kai įvyks natūralus procesas (Turto bankas perims Studentų g. 39 esančias patalpas – 15min), kai Turto bankas jau turės savo dispozicijoje, tai tada tą iniciatyvą (atiduoti patalpas Registrų centrui – 15min) svarstysime“, – kalbėjo V.Šapoka.
Po diskusijų posėdyje sutarta dėl kitos posėdžio protokolinio sprendimo formuluotės: tiesiog užfiksuoti Registrų centro poreikį gauti minėtas patalpas ir imtis perdavimo proceso.
„Įvertinti tą iniciatyvą ir imtis reikiamų žingsnių, kad būtų padaryta“, – reziumavo V.Šapoka.
Registrų centro raštas
Šis sprendimas gimė antradienio vakarą premjerui Sauliui Skverneliui pareiškus, kad „pernai suplanuotus ir patvirtintus darbus dėl saugių valstybės duomenų centrų, atsarginių serverinių ir papildomų patalpų būtina spręsti ypatingos skubos tvarka“.
Jis taip pat atsiprašė pacientų ir medikų dėl nepatogumų, kurie kilo daugiau nei savaitei užstrigus e. sveikatos sistemai.
Registrų centro serveriai buvo „užpilti“ liepos 20 dieną, o e. sveikatos sistema atstatyta po aštuonių dienų.
Jau šios savaitės pirmadienį Registrų centras kreipėsi į Vyriausybę su prašymu perduoti Studentų g. 39 patalpas, kur galėtų įsikurti ir įmonės administracinis personalas, ir duomenų centrai.
Rašte teigiama, kad pastatas V.Kudirkos gatvėje „nėra tinkamas valstybinės reikšmės duomenų centro įrengimui ir tinkamam eksploatavimui“.
Registrų centras teigia, kad į patalpas Studentų g. 39 būtų kraustomi darbuotojai iš patalpų V.Kudirkos ir Tilto gatvėse, o šie pastatai galiausiai būtų atiduoti Turto bankui.
Pasibaisėjusi M.Dargužaitė
15min trečiadienį pranešė, kad avarija Registrų centro serverinėje gaivina įmonės planus kraustytis į naujas patalpas.
2016-2017 metais Vyriausybės kanclere dirbusi Milda Dargužaitė pareiškė, kad šie ketinimai taip ir liko ketinimais visus trejus metus nuo tada, kai ji paliko pareigas.
„Atrodo, nieko nepadaryta per 3 metus. Tik PR'as (viešieji ryšiai – 15min)“, – feisbuke parašė M.Dargužaitė.
Pasak jos, dėl valstybinių duomenų nesaugumo lygio jau senai buvo pradėtas projektas statyti konsoliduotą ir aukščiausio lygio saugumo reikalavimus atitinkantį duomenų centrą, o tam buvo paskirta netgi ES parama.
„Kaip ir reikėjo tikėtis, kur pinigai, ten atsiranda daug norinčių juos valdyt ir nepritart jokiam centralizuotam projektui. Užtruko beveik metus (bei daug purvo bei diskreditavimo nutaikyto į mane asmeniškai), bet saugaus ir moderniai valdomo duomenų centro projektą man vis tik pavyko parengt.
Reikėjo jį tik įgyvendint. Deja, bet kadangi pinigai dideli, iš manęs buvo atimta galia bet ką spręst, įskaitant net kokios kompetencijos žmones šiam projektui samdyt. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko pasitraukiau iš šios vyriausybės“, – kalbėjo M.Dargužaitė.
E. sveikatos problema
Registrų centro prižiūrimos sistemos buvo atkurtos dar praėjusią savaitę, išskyrus e. sveikatos sistemą.
Neveikiant šiai sistemai, gydymo įstaigos negalėjo įkelti e.dokumentų, išrašyti e.receptų, atlikti kitų funkcijų. Pacientai su e.parašais vaistinėse negalėjo įsigyti vaistų.
Kitas sistemas greičiau pavyko atkurti, nes jos turėjo rezervines duomenų bazes kitose vietose.
E. sveikatos sistema to neturėjo, todėl jai atkurti prireikė aštuonių dienų.
Registrų centro vadovybė teigia, kad rezervines e. sveikatos duomenų bazes planuota įkurti šiemet.
Rezervinis duomenų centras veiktų sinchroniniu režimu ir sutrikus pagrindinio veiklai, galėtų nedelsiant pradėti veikti ir užtikrinti sklandžią sistemos veiklą.