Pristatydamas pataisas dėl draudimo mokėti algą grynaisiais pinigais, parlamentaras Mykolas Majauskas tvirtino, jog kelių transporto sektorius Lietuvoje yra ypatingas – gali džiaugtis augimu net per koronaviruso pandemiją, sukuria 7 proc. šalies ekonomikos, o jo įmonės yra didžiausios netgi Europos Sąjungoje.
Pasak jo, nors dalis šių pasiekimų pelnyta investicijomis, inovacijomis, kūrybingumu ir produktyvumu, tačiau kita dalis sektoriaus proveržio sietina su sukčiavimu, apgaulinga buhalterine apskaita, dokumentų klastojimu ir turto pasisavinimu.
„Šią situaciją atskleidžią ne vienas žurnalistinis tyrimas“, – sakė vienas iniciatyvos autorių M.Majauskas.
Pastarosiomis savaitėmis publikacijas apie vilkikų vairuotojų sąlygas Lietuvoje skelbė 15min ir „Laisvės TV“.
„Tai liudija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pažyma, kuri aprašo konkrečius ikiteisminius tyrimus ir kaip atrodo šešėlis transporto sektoriuje“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Pasak jo, FNTT atkreipia dėmesį į tikrovės neatitinkančius kasos išlaidų orderius transporto sektoriuje, taip pat tai, jog įmonės iš vairuotojų renka lėšas į rizikos fondus ir ne visais atvejais jas grąžina, tam randant įvairiausių pasiteisinimų.
Be to, komandiruotpinigiai sektoriuje neretai mokami grynaisiais, kurių dalis neapskaityti. Patys vairuotojai būna įdarbinami tik prieš išvykstant į reisą, o grįžę – „atleidžiami“ nemokamų atostogų forma iki kito išvažiavimo.
Nežinau, ar norime turėti Lietuvoje verslą, bendroves, kurios savo konkurencingumą grindžia apgaulinga apskaita ir darbuotojų išnaudojimu.
Reaguojant į transporto sektorių kamuojančias problemas, riboti atlyginimų išmokėjimą grynaisiais pinigais yra viena pirmųjų FNTT rekomendacijų, sakė M.Majauskas.
Jo teigimu, analogišką situaciją konstatuoja ir Darbo inspekcija bei teikia tokias pat rekomendacijas.
„Nežinau, ar norime turėti Lietuvoje verslą, bendroves, kurios savo konkurencingumą grindžia apgaulinga apskaita ir darbuotojų išnaudojimu“, – teigė Seimo narys.
Draudimą išmokėti atlyginimą grynaisiais pinigais pateikimo stadijoje palaikė 70 Seimo narių, prieš buvo trys politikai, susilaikė 33 parlamentarai.
Daugiausiai diskusijų tarp parlamentarų kilo dėl to, ar draudimas gauti algą grynaisiais neapsunkins gyvenančiųjų regionuose padėties.
„Kaip regionuose žmonės vaduojasi iš negalimybės prieiti prie finansinių paslaugų? Jie duoda kaimynui kortelę su PIN kodu, kad jis nuvažiuotų į miestą ir atvežtų jam grynųjų, nes jis neturi savo automobilio ar teisių. O jeigu atvažiuoja regione į bankomatą pensijų dieną ar atlyginimų dieną – tai bankomatas būna tuščias“, – Seime kalbėjo opozicinių „valstiečių“ atstovas Valius Ąžuolas.
„Iš pradžių užtikrinkime finansines paslaugas regionuose, o paskui sakykime, kad viską reikia pervesti į kortelę“, – pridūrė jis.
Dėl panašių priežasčių nerimą dėl įstatymo projekto reiškė ir kai kurie kiti opozicijos politikai.
Pavyzdžiui, „valstietis“ Tomas Tomilinas klausė, ar nebūtų tikslinga pataisose palikti ribojimą darbo užmokestį tik bankiniu pavedimu mokėti transporto ir statybų įmonėms – sektoriams, sulaukiantiems daugiausiai priekaištų dėl neskaidros veiklos.
Vis dėlto M.Majauskas siūlė laikytis lygybės visiems. Anot jo, galimybės išsigryninti pinigus prieinamumas regionuose yra pakankamas.
Pasak politiko, tik 1,5 proc. Lietuvos gyventojų atstumas iki artimiausio bankomato siekia daugiau nei 20 kilometrų
„Dar klausimas, ar tiek gyventojų iš tikrųjų gauna atlyginimą grynaisiais ir apskritai turi darbo santykius“, – kalbėjo Seimo narys.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo atskiru projektu pateiktą dienpinigių mokėjimo grynaisiais ribojimą parėmė 86 Seimo nariai, 20 parlamentarų susilaikė.
Nors projektas registruotas jau daugiau nei prieš metus, jis atgavo aktualumą, teigia politikas.
„Praėjusią savaitę pasirodė išsamus žurnalistinis tyrimas, kuris dar kartą patvirtino, kodėl mes registravome šį projektą“, – sakė S.Gentvilas.
„Darbietis“ Mindaugas Puidokas klausė, kokias esmines problemas išspręs dienpinigių mokėjimas tik bankiniu pavedimu.
Ministras tvirtino, kad pažįstantieji komandiruojamus asmenis žino, kad kai kuriuose sektoriuose egzistuoja rizika neapskaitytiems ir nereglamentuotiems išskaitymams už, pavyzdžiui, padarytą žalą.
Kaip lietuviai iki įstojimo į Europos Sąjungą parsiveždavo valiutą, grįždami iš ilgos komandiruotės, taip ir šiuo metu tai egzistuoja (Lietuvoje – 15min).
„Tai bus į naudą skaidriai dirbančioms įmonėms, kurios turi konkurentus, dirbančius su prasta praktika, (...) ir darbuotojų teisės bus apgintos“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Pasak politiko, dabartinė grynųjų egzistavimo praktika kai kuriuose sektoriuose jam primena kelių dešimtmečių senumo lietuvių emigrantų istorijas.
„Kaip lietuviai iki įstojimo į Europos Sąjungą parsiveždavo valiutą, grįždami iš ilgos komandiruotės, taip ir šiuo metu tai egzistuoja (Lietuvoje – 15min). Pasaulis pasikeitė per tuos metus ir bankiniai pavedimai tikrai nėra brangūs“, – tvirtino S.Gentvilas.
„Tai yra XXI amžiaus higiena“, – pridūrė jis.
Pritarus projektams po pateikimo, dabar diskusijos dėl šių siūlymų kelsis į Seimo komitetus, o vėliau turėtų grįžti į plenarinių posėdžių salę svarstymui bei priėmimui.
