Kovoje dėl minėtos tarnybos Amsterdamas po trijų slapto balsavimo raundų nugalėjo Milaną. Trečioje vietoje liko Kopenhaga. Trys balsavimo raundai buvo rengiami dėl to, kad nė vienas iš šešiolikos miestų, siekusių, kad Europos vaistų agentūra persikeltų į šiuos miestus, nesulaukė daugumos balsų pirmame balsavimo raunde.
Naująja EMA buveine – o EMA yra viena įtakingiausių pasaulyje farmacijos rinkos priežiūros institucijų, kuriai dirba 900 farmacijos ekspertų, biologų ir gydytojų iš visos Europos, – pretendavo tapti 16 miestų.
Vykstant balsavimui, kurio procedūra yra neįprastai sudėtinga – netgi Europos Sąjungai, kiekviena šalis, balsuodama dėl kiekvienos agentūros buveinės, turėjo po šešis balus – tris balus skyrė pirmajam pasirinktam miestui, du balus – antrajam miestui, o vieną balsą – trečiajam. Iš viso vyko trys balsavimo etapai, kiekvienam iš kurių taikytos skirtingos taisyklės. Tarp etapų buvo rengiamos pertraukos, kad ministrai galėtų pasitarti su savo šalies vyriausybe.
ES diplomatai balsavimo procesą yra palyginę su Eurovizijos dainų konkursu, kurio balsavimo dalis yra viena žiūrimiausių televizijos transliacijų Europoje ir garsėja savo netikėtumais, padlaižiavimu ir išdavystėmis.
Darbuotojų nerimas
Europos Komisija rugsėjį pateikė paraiškų vertinimą, kuris buvo atliktas remiantis įvairiais kriterijais, įskaitant susisiekimą, darbo sutuoktiniams perspektyvas ir mokyklas.
Tačiau Komisija pasistengė neparodyti, kam teiktų pirmenybę. Be to, balsuodamos, valstybės narės neprivalėjo atsižvelgti į tą vertinimą.
Vaistų agentūra vidaus ataskaitoje buvo įspėta, kad tuo atveju, jeigu bus pasirinkti tam tikri miestai, joje gali likti „gerokai mažiau nei 30 proc. darbuotojų“. Konkretūs miestai nebuvo įvardyti, tačiau iš spaudai nutekintos informacijos matyti, kad mažiausiai populiarūs kandidatai buvo Bratislava, Varšuva, Bukareštas ir Sofija.
