Iš Jonavos kilusi R.Maleronkaitė po 4 metų lietuvių filologijos studijų Kaune išvyko į Jungtinę Karalystę, Bristolį. Šį miestą prieš dešimtmetį moteris kartu su drauge pasirinko, nes jis joms atrodė ne toks didelis, bet kartu jaukus ir gražus.
„Niekada nenorėjau keliauti į Londoną, nes man jis per didelis. Juo labiau, kai esi iš Jonavos, net ir Vilnius atrodo didelis. Tada Bristolyje nieko nepažinojau, su drauge pasidomėjome Anglijos miestais, pasižiūrėjome nuotraukas. Tiesiog susiderinome su nuomos agentūra, išsinuomojome butą ir išvažiavome. Tačiau draugė greitai grįžo į Lietuvą, o man miestas labai patiko, todėl aš likau“, – tikino ji.
Išvyko 10-iai metų
R.Maleronkaitė išvyko ne užsidirbti ar padėti šeimai, o tai darė tiesiog dėl savęs. Dar studijuodama Lietuvoje ji turėjo darbą, kuris jai patiko, tačiau neuždirbo pakankamai, todėl negalėjo dažnai keliauti.
„Lietuvoje ne taip paprasta jaunam žmogui be patirties rasti darbą, kuris leistų keliauti tiek, kiek nori. Bet kurioje kitoje Europos šalyje turi galimybę dirbti, išeiti iš darbo, pakeliauti, grįžti ir arba tęsti tą patį darbą, arba rasti kitą be sunkumų. Praktika ten nėra esminis dalykas, pagrindas, kad dirbtum“, – aiškino ji.
Tiesa, šis planas galiojo dešimčiai metų, po kurių ji grįžo į gimtąją Jonavą.
„Toks buvo tikslas. Prieš įlipdama į lėktuvą žinojau, kad aš išvykstu dešimčiai metų. Tiesiog maniau, kad tas amžiaus tarpas, tarp 20 ir 30, yra idealus kelionėms, savęs atradimams“, – įsitikinusi ji.
Emigracijoje E.Maleronkaitė dirbo ne tik kavinėje, picerijoje ar užkandžių parduotuvėje, bet ir taisė telefonus.
„Tokie įvairūs darbai, kurie buvo įdomūs, tuo metu leido keliauti, turėti laisvesnio laiko sau pačiai“, – sakė ji.
Meilė Italijai tapo verslo pagrindu
R.Maleronkaitė pasakojo daugiausia keliavusi palei Viduržiemio jūrą, aplankė Graikiją, Ispaniją, taip pat ir Kanarų salas. Tačiau labiausiai ją sužavėjo Italija, kurią, kaip pati sako, įsimylėjo prieš 7 metus bei kasmet čia praleisdavo po tris mėnesius.
„Teko ir Graikiją, ir Ispaniją aplankyti, bet Italijos kultūra tapo artimesnė. Ten teko susipažinti su pora someljė, pas kuriuos ir apsistodavau“, – sakė ji.
Į Lietuvą po dešimties metų R.Maleronkaitė grįžo praėjusių metų lapkritį ir iškart pradėjo kurti planus, kaip įgyvendinti nuosavo verslo idėją.
„Ši mintis vis kirbėdavo, visą laiką apie tai pagalvodavau, bet niekada nemaniau, kad įgyvendinsiu. Vynas man visuomet patiko, o kadangi Italijoje teko pažinti keletą vyndarių, someljė visą šeimyną, tai buvo labai puiki pradžia pasidaryti vyno selekciją tokią, kokios norėčiau. Teko pabendrauti su daug kuo, sužinoti, ką jie parduoda, ką gali pasiūlyti. Dėl to dauguma vynų pas mus yra itališki, žinau, ką siūlau, ką ragavau. Mes parduodame ne butelį, ne gėrimą, o patirtį“, – tikino ji.
Parduoda tai, ko Lietuvoje nerasi
Tiesa, parduotuvę ji įkūrė kartu su drauge, kuri nepanoro būti minima. Du mėnesius Jonavoje veikiančios parduotuvės bendrasavininkė R.Maleronkaitė aiškino, jog jų siekis prekiauti produktais, kurių kiti Lietuvoje neturi.
„Tai didelis iššūkis, labai sunku rasti ką nors, ko kiti nežino, kad egzistuoja, o dar sunkiau tai pristatyti mažame mieste. Bet Jonava mane įkvepia. Tai miestas, kurį tuos 10 metų būdama kažkur kitur matydavau vis kitokį ir kiekvieną kartą grįžusi galvodavau, kur nusipirkti vyno, kur nusipirkti ką nors įdomesnio nusinešti į svečius.
Negaliu pasakyti, kad pasiūlymų Jonavoje nėra, jų yra, bet nesuteikiamos žinios, nėra dėmesio produktui ir klientui. Aš maniau, kad tai turėtų keistis, ir dažniausiai visi laukiame, kol kažkas ką nors keis, bet aš esu iš žmonių, kurie nori būti kaitos dalis. Iš tikrųjų, ganėtinai puikiai sekasi, žmonės tai pastebi“, – kalbėjo pašnekovė.
Tiesa, R.Maleronkaitės teigimu, tinkamas patalpas surasti sekėsi sunkiai. Vynui eksponuoti reikėjo vietos, kur nepatektų tiesioginiai saulės spinduliai, tačiau kartu norėjo vitrininių langų.
„Kad matytųsi, ką aš parduodu, nes reklamuotis negalima, bet matyti neuždrausi“, – tikino ji ir pridūrė, kad galiausiai sausio pabaigoje rado vietą Klaipėdos gatvėje, kur dabar ir yra įsikūrusi.
Be to, koją pakišo ir karantinas. R.Maleronkaitė ir jos verslo partnerė ketino parduotuvę atidaryti kovo 15 dieną, tačiau jau kitą dieną Vyriausybė įvedė visoje šalyje karantiną. Tačiau ji šį laikotarpį vertina teigiamai.
„Karantinas gal net ir teigiamas dalykas buvo, turėjome daugiau laisvo laiko ieškoti produktų, kuriuos norėsime pasiūlyti vėliau. Tai buvo laikas šiek tiek atslūgti emocijoms, kurių buvo be galo daug viską įrenginėjant. Nuo logotipo kūrimo iki etikečių ant butelių – visiškai viskas daroma mūsų pačių. Karantinas finansiškai, manau, nuostolingas buvo visiems, bet emociškai tai buvo ganėtinai naudingas laikotarpis“, – tikino ji.
R.Maleronkaitė jau pastebėjo, kad lietuviai labiausiai mėgsta putojantį ir raudoną vyną.
