Į Seime atkeliavęs projektas pirmąjį iššūkį įveikė – pataisoms pateikimo stadijoje antradienį buvo pritarta, už jas balsavo 70 Seimo narių, 17 buvo prieš, 27 – susilaikė. Dabar šios įstatymo pataisos bus svarstomos Seimo komitetuose, o į Seimo posėdžių salę vėl sugrįš birželio 8 d.
Įstatymo pataisas Seime pristatė parlamentarė Aistė Gedvilienė, jas inicijavo 42 parlamento nariai. Pataisų tikslas – didinti žuvų išteklius ir sudaryti daugiau galimybių žvejams mėgėjams.
„Žuvininkystės, kaip verslo, ateitis yra akvakultūra. Jau dabar pajūryje didžioji dalis parduodamos žuvies yra importuojama arba užauginama akvakultūros ūkiuose, o ne pagaunama Kuršių mariose“, – kalbėdama Seime pabrėžė A.Gedvilienė.
„Žuvų bendrijos dydžio indeksas yra blogas. Tai reiškia, kad žuvies ištekliai yra kritinėje būklėje. 2012 m. kai pradėjau dirbti Aplinkos ministerijoje, žuvų išteklių būklė ežeruose, Kauno mariose buvo labai bloga. Tai buvo verslinės žūklės pasekmė. Kai nuo 2015 m. buvo dalinai uždrausta žūklė ežeruose ir Kauno mariose, ištekliai pradėjo atsistatinėti“, – sakė vienas iš įstatymo pakeitimus teikusių Seimo narių, socialdemokratas Linas Jonauskas.
Jis teigė, kad valstybė į žuvininkystės išteklių atstatymą ir apsaugą kasmet investuoja milijonus eurų. Šiuo klausimu besirūpinanti Žuvininkystės tarnyba taip pat biudžetui atsieina brangiai.
Pasak parlamentaro, į šalies biudžetą žvejai mėgėjai suneša ne vien 1,7 mln. eurų, gaunamų iš žvejo bilietų. Ši šaka taip pat generuoja lėšas valstybei per įrangos parduotuves ir įvairias su žvejyba susijusias paslaugas, taip pat turi perspektyvų pritraukti turistų iš užsienio.
Jam oponavęs Lietuvos socialdemokratų darbo partijos narys Zigmantas Balčytis teigė, kad Kauno mariose situacija kiek kitokia, kadangi tai yra vienai šaliai priklausanti teritorija, kai Kuršių mariomis Lietuva dalijasi su Kaliningrado sritimi. Jis taip pat akcentavo, kad toks draudimas gali būti socialiai nejautrus.
„Jeigu virš tūkstančio žmonių gyvena iš mėgėjiškai žvejybai skirtų reikmenų pardavimo, kodėl negali iš žvejybos gyventi keliasdešimt žmonių, kurie verčiasi versline žuvininkyste“, – retoriškai klausė Z.Balčytis.
Valstiečių ir žaliųjų partijos atstovas, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika antrino Z.Balčyčiui, pabrėždamas, kad pilnai reguliuoti žvejybos Kuršių mariose, kitaip nei Kauno mariose, Lietuva nesugebės. „Rusijos federacijai mūsų draudimas suponuoja tai, kad jie gali pasididinti išteklius mūsų sąskaita ir pagauti tą kiekį, kurio nepagauname“, – sakė K.Mažeika.
Tiesa, jis projektui, su nedidelėmis išlygomis, ragino pritarti.
L.Jonauskas į kritiką atsakė, kad lašišos ir šlakiai plaukia į savo upių nerštavietes, todėl Rusijos konkurencijos dėl šių žuvų rūšių nereikėtų baimintis.
Ieva Kačinskaitė Urbonienė L.Jonausko teiravosi, ar smulkus, tradicinis verslas gali tikėtis išimčių dėl žvejybos tvarkos. Ji apeliavo į bendruomenių palaikomas ilgametes žvejybos tradicijas. Šis į klausimą atsakė trumpu „Taip“.
Pataisos suskaldė bendruomenes
Žuvininkystės įstatymo pataisas kovo viduryje įregistravo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Aistė Gedvilienė. Jomis siūloma drausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir visuose šalies vidaus vandenyse.
Pataisos numatytų, kad verslinė žūklė ežeruose būtų uždrausta jau kitąmet, o per trejus metus – ir Kuršių mariose. Verslinės žvejybos atstovams būtų numatytos kompensacijos. Pataisos autoriai kaip pavyzdį pateikia Kauno marias, kur uždraudus verslinę žūklę žuvų ištekliai pastebimai augo.
Toks sprendimas suskaldė tiek pajūrio, tiek žvejų bendruomenes. Verslas įsitikinęs, kad uždraudus verslinę žūklę Kuršių mariose, pirmiausiai nukentės žuvų vartotojai. Mokslininkai savo ruožtu teigia, kad yra ir daugiau priemonių, kaip atkurti populiaciją mariose ir be draudimų. Tuo tarpu žvejai mėgėjai tikina, kad laukti nebėra ko – Kuršių mariose mirksta kilometrai tinklų, žuvies drastiškai mažėja.
