Sprendimą dėl darbo priima abi pusės
Ekonominis nestabilumas, išaugęs nedarbo lygis – šie ir kiti pandemijos padariniai kai kuriuos darbuotojus privertė sustabdyti naujų karjeros galimybių paieškas ir tvirčiau įsikibti esamos pozicijos dėl baimės prarasti darbo vietą. Didžiausios Europoje internetinės naudotų mados prekių prekybos platformos „Vinted“ atrankų komandos vadovė I.Kuniejūtė sako, kad darbo keitimas visuomet kėlė daug nežinomybės, bet tai visiškai normalu – darbe žmogus praleidžia beveik trečdalį savo laiko, tad siekia įsidarbinti ten, kur gerai jaustųsi.
„Paprastai daug žinome apie dabar turimą darbą ir labai mažai apie tą, kurį turėsime ateityje. Tai nežinomybė, kurios bijome. Tačiau prasidėjus pandemijai atsirado dar daugiau nežinomųjų. Girdime daug neigiamos informacijos apie pandemiją, augantį nedarbo lygį, atleidimus ir tai padidina mūsų baimę pakeisti darbą. Baiminamės, kad pakeitę darbo vietą netrukus suprasime, kad priėmėme blogą sprendimą ir galime šiuo sunkiu laikotarpiu likti be pajamų“, – sako I.Kuniejūtė.
Anot jos, sumažinti šią baimę galima dar atrankos etape. Tačiau dažna problema tampa tai, kad pamirštama tinkamai pasikalbėti su potencialiu darbdaviu – užduoti klausimus, kurie bus svarbūs planuojant ateitį organizacijoje. I. Kuniejūtė pastebi, kad įprastai darbo metu esame įpratę būti klausiami, bet užmirštame, kad sprendimą priima abi pusės.
„Net jei prieš pandemiją buvote įpratę su potencialiu darbdaviu aptarti sau rūpimus klausimus, tikėtina, kad dabar galite praleisti keletą svarbių aspektų, kurie tapo aktualūs pandemijos akivaizdoje. Kai kurios šios krizės metu atsiradusios tendencijos tikriausiai išliks ir ateityje, tad į jas vertėtų atkreipti dėmesį, kad galėtumėte laiku pastebėti, ar potencialus darbdavys yra lankstus ir pasiruošęs popandeminei realybei bei galimiems panašiems scenarijams“, – sako specialistė ir dalijasi patarimais, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį, renkantis būsimą darbdavį.
Lankstumas pokyčiams
Akivaizdu, kad sunkiausius pokyčius pandemija sukėlė ekonominėje aplinkoje. Labiausiai nukentėjo tos rinkos, kurios dėl savo veiklos pobūdžio ir pandemijos apribojimų negali tęsti veiklos, o suklestėjo tos industrijos, kurios padeda kovoti su pandemija ir prie jos prisitaikyti. Tad norint saugiai jaustis keičiant darbą, nuo šiol kaip niekada svarbu įvertinti, kokį pandemijos poveikį patiria būsimas darbdavys.
„Čia svarbu įvertinti ne tik industriją, bet ir patį darbdavį. Pavyzdžiui, jūs dairotės į gamybos įmonę, kuri gamina sveikatos priežiūros produktus – net jei rinka patiria sunkumus, ši konkreti įmonė gali klestėti, tad kyla pagunda joje dirbti. Bet ar ilgam? Ar įmonė turi planą, kaip adaptuotis pasibaigus pandemijai? Ir atvirkščiai – jei rinka klesti, tai nebūtinai reiškia, kad įmonė tinkamai ta galimybe naudojasi, galbūt ji nepatenkina išaugusios paklausos“, – sako I.Kuniejūtė.
Pasak specialistės, interviu metu darbdavio būtina paklausti, kaip pandemija paveikė įmonės rezultatus, kokius pokyčius įmonė įvykdė, kad išlaikytų veiklą, kokie bendrovės ateities planai. Atsakymai į šiuos klausimus turėtų padėti išsiaiškinti, ar įmonė yra pakankamai lanksti, kad sėkmingai veiktų pandemijos metu ir po jos.
Darbo organizavimas
Pasibaigus pandemijai svarbiu klausimu išliks ir nuotolinis darbas – dalis verslo atstovų svarsto, kad įprastai dirbti į biurus jau negrįšime, o kiti, kad sugrįžimas yra neišvengiamas. I. Kuniejūtė tikina, kad tiesa slypi tarp šių kraštutinumų. „Future Forum“ tyrimas parodė, kad iš 4,7 tūkst. apklaustų darbuotojų dauguma niekada nenori grįžti prie įprasto darbo modelio. Tik 12 proc. apklaustųjų nori grįžti prie kasdienio darbo biuruose.
„Linkedin“ duomenys rodo, kad visame pasaulyje nuo kovo mėnesio keturis kartus padidėjo nuotolinio darbo pasiūlymų. Ši tendencija atsispindi ir darbo paieškose: nuo kovo pradžios filtro „nuotolinis darbas“ naudojimas ieškant darbo pasiūlymų išaugo net 60 proc. Norėdamos būti sėkmingos, įmonės turi prisitaikyti prie šio pokyčio ir tam ruoštis iš anksto.
„Potencialaus darbdavio reikėtų paklausti, kaip jis tam ruošiasi? Kokia organizacijos lankstaus darbo laiko politika? Kaip užtikrinamos ergonomiškos darbo vietos dirbantiems ne biure? Kaip pakeičiamos prarastos papildomos vertės, turėtos darbo vietoje? Kokios technologijos naudojamos ir kodėl? Ar rūpinamasi kibernetiniu saugumu? Turėdami visus šiuos atsakymus galite daugiau suprasti apie darbdavių perspektyvas ir tinkamumą jūsų individualiems poreikiams“, – pataria I. Kuniejūtė ir priduria, kad „Vinted“ į darbo valandas ir iki pandemijos buvo žiūrima lanksčiai, o prasidėjus karantinui, darbuotojams į namus buvo pristatyta reikalinga įranga ir baldai, pasirūpinta maisto pristatymo į namus galimybe, organizuoti užsiėmimai dirbančių tėvų vaikams.
Kultūra: rūpestis, ryšys, mokymasis ir tobulėjimas
Renkantis darbdavį svarbiu vertinimo kriterijumi tampa organizacijos vertybės ir kultūra. Pasak I. Kuniejūtės, daugelis tyrimų rodo kelias universalias tendencijas, kurios labiausiai motyvuoja darbuotojus: adekvatus darbo užmokestis, darbo saugumas, pripažinimas ar įvertinimas, darbuotojų įtraukimas, iššūkių keliančios darbo ir augimo galimybės. Trys pastarieji motyvai atsiremia į organizacijos kultūrą ir yra didesnio darbuotojų lojalumo įmonei priežastis. Tačiau pandemijos akivaizdoje šie veiksniai galėjo įgauti kitokias išraiškos formas: darbuotojų įvertinimas pirmiausia pasireiškia organizacijos rūpesčiu savo darbuotojais, įtraukimas - darbuotojų tarpusavio ryšio bei ryšio su organizacija stiprinimu, o augimas - mokymu ir tobulėjimo skatinimu.
„Jei darbdavys neatsižvelgia į šiuos poreikius, galiausiai galite pajusti, kad nėra skirtumo, kokioje įmonėje dirbate tą patį darbą. Taigi tik organizacijos, kurios atkreipia dėmesį į šiuos veiksnius, gali pritraukti ir išlaikyti talentus, kas yra kertinė klestėjimo prielaida tiek pandemijos metu, tiek jai pasibaigus. Bazinė rūpesčio darbuotojais forma yra rūpinimasis jų saugumu pandemijos akivaizdoje, tad pirmiausia, darbo pokalbio metu svarbu paklausti potencialaus darbdavio, kokių saugumo priemonių jis ėmėsi pandemijos metu, ką planuoja tobulinti ateityje“, – sako darbuotojų atrankos specialistė.
Anot jos, taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kaip darbdavys rūpinasi darbo ir poilsio balanso skatinimu. Pandemijos metu dirbant namuose, kai kuriems darbuotojams, pavyzdžiui, turintiems vaikų, kilo sunkumų suderinti darbą ir asmenines pareigas. Tai galėjo turėti įtakos emocinei gerovei, tad būsimo darbdavio būtina paklausti, kaip jis prisideda prie darbuotojų psichologinės sveikatos gerinimo.
„Pavyzdžiui, mes organizacijos viduje į šią temą pažvelgėme plačiau – atliekame pakartotines apklausas kolegų savijautai stebėti, pasiūlėme skirtingus įrankius psichologinei būklei sekti ir gerinti: mūsų kolegos gali nemokamai naudotis išmaniąja programėle „Mindletic“, skirta rūpintis savo emocine sveikata, turėjo galimybę klausytis psichologų paskaitų aktualiomis temomis ar turėti individualias konsultacijas su psichologais. Nepamirškite taip pat pasidomėti, kaip darbdavys užtikrina darbuotojų įtraukimą į organizacijos gyvenimą, sklandų bendravimą ir bendradarbiavimą tarp komandų – kokius įrankius tam naudoja, kaip dalijasi svarbiomis naujienomis, kaip palaiko komandiškumą“, – sako I.Kuniejūtė.
Anot jos, nors darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir tobulinimasis buvo ryški tendencija dar prieš pandemiją, tačiau dabar išryškėjo poreikis ugdyti minkštuosius darbuotojų įgūdžius ir suteikti įrankius saviugdai. I. Kuniejūtė rekomenduoja potencialaus darbdavio paklausti, kokias mokymosi galimybes jis suteikia, kam skiria pirmenybę darbuotojų tobulinimosi srityje.
„Visi šie klausimai jums padės geriau suprasti, kas jus sieja su dominančiu darbdaviu, geriau pamatyti, ne tik ar jūs tinkate tai organizacijai, bet ir ar ji tinkama jums. Tokiu būdu būsite tikri, kad priimsite teisingą sprendimą ir pasirinksite organizaciją, kuri leis jūsų talentui atsiskleisti pandemijos metu ir jai pasibaigus“, – tikina I.Kuniejūtė.
