15min ketvirtadienį skelbė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 148 įmonės, gavusios mokesčių mokėtojų subsidiją, skirtą nukentėjusiems nuo pandemijos, įsigijo prabangius automobilius, kurių kiekvieno vertė viršijo 50 tūkst. eurų. Iš jų net 32 įmonės pirko naujus „Bentley“, „Maserati“, „Porsche“, „Lamborghini“, „Rolls-Royce“ automobilius. Tokią informaciją ketvirtadienį Seime atskleidė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
PLAČIAU SKAITYKITE: Cinizmo viršūnė: 148 įmonės, gavusios valstybės paramą, įsigijo prabangius automobilius.
Vėliau buvo paskelbtos įmonės, kurios gavusios mokesčių mokėtojų subsidiją, pirko prabangius automobilius. LRT duomenimis, tokią prabangą sau leidusios bendrovės darbo užmokesčio subsidijoms gavo nuo beveik 1 mln. iki beveik 2,5 mln. eurų.
PLAČIAU SKAITYKITE: Aiškėja įmonės, kurios gavo paramą iš valstybės ir pirko prabangius automobilius.
M.Navickienė: pavyzdžiai menkina verslo reputaciją
Monika Navickienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, 15min sakė, kad tokias apraiškas ir minėtus pavyzdžius ji vertina „kaip menkinančius skaidraus verslo reputaciją ir socialinės atsakomybės idėją“.
„Per pandemiją tikrai matėme atsakingų verslų, kurie iš paskutinių galimybių stengėsi išsaugoti darbuotojus, dalintis tuo, ką turi, nemokamai maitino medikus. Taip pat buvo ir kitų gražių socialinės atsakomybės pavyzdžių. O šitie, apie kuriuos kalbame dabar, deja, pateikia visiškai priešingus dalykus“, – įsitikinusi ministrė.
M.Navickienės nuomone, pasitikėjimas yra labai svarbus dalykas, ypač per pandemiją, kada „gaisro“ metu kuriamos pagalbos priemonės.
„Sunku prognozuoti, kad atsiras verslų, kurie būtent tokiu piktavališkumu gali pasižymėti ir tokiu metu elgtis gana nekorektiškai. Tai nubrėžia reputacinius dalykus ir vertinimus, kuriuos visi, kaip pilietinė visuomenė, turėsime pasidaryti apie konkrečius atvejus, kurie yra šiandien iškilę“, – įsitikinusi ji.
Tai nubrėžia reputacinius dalykus ir vertinimus, kuriuos visi, kaip pilietinė visuomenė, turėsime pasidaryti apie konkrečius atvejus, kurie yra šiandien iškilę.
Kalbėdama apie paramos priemones, M.Navickienė akcentavo, kad ši Vyriausybė peržiūrėjo ir atsisakė poprastovinių subsidijų.
„Poprastovinė priemonė, tokia, kokia ji buvo pirmojo karantino metu, ir tokio dosnumo, kokia ji buvo, Lietuvos banko vertinimu, virš 600 mln. eurų parama pasiekė tik labai nedidelę dalį tų verslų, kurie iš tikrųjų nukentėjo nuo pandemijos. Mes pasukome kitu keliu ir pasirinkome prastovų kompensavimo kelią, kas reiškia, kad parama yra tiesiai parama darbuotojui už jo atlyginimo sumokėtą dalį. Poprastovinis mechanizmas buvo kaip subsidija verslui, kurios išlaidų pagrįsti neprivalėjo“, – aiškino ji ir pridėjo esanti įsitikinusi, jog dabartinis paramos priemonių taiklumas kardo įvairius piktnaudžiavimus.
V.Janulevičius: reikėtų vengti populizmo
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius, komentuodamas kilusį ažiotažą, teigė, kad kiekvienas žmogus turi savo moralės normas ir nustatymus. Pašnekovas 15min tikino nepalaikantis tų, kurie iš tiesų pirko automobilius pasinaudoję parama.
„Yra įvairių nusistatymų ir versle, ir politikoje, ir tarp samdomų darbuotojų. Tokie atvejai, jei jie pasitvirtins, nes reikia žiūrėti į kiekvieną atskirai, jie neprideda pozityvumo bet kuriam visuomenės sluoksniui“, – kalbėjo jis.
Bet, anot V.Janulevičiaus, vertinti, kad absoliučiai visas verslas yra blogas, nereikėtų. Jis pabrėžė, jog dažnai valdžios atstovai ir žmonės pamiršta, kad verslai moka mokesčius, kurie vėliau yra skirstomi įvairioms funkcijoms.
Taip pat LPK vadovas bedė pirštu ir į dirbančiuosius, kurie gaudami išmokamas ir dirba nelegaliai. Pramoninkų atstovas stebėjosi, kodėl Lietuvoje yra „250 tūkst. bedarbių, bet niekaip nesumažėja 35 tūkst. laisvų darbo vietų“.
„Toks politikavimas ir varymas ant verslo apskritai paėmus atrodo labai negatyviai. Reikėtų vengti populizmo, nes ant visuomenės kalbėti niekas nenori. Kodėl kalbame tik apie tuos, kurie perka automobilius, nors jie būna 5–10 metų senumo, bet su skambiu markės pavadinimu, bet nekalbama apie tai, kiek nusipirkta butų už grynus pinigus tų pačių darbuotojų. Norėtųsi blaivesnio ir rimtesnio nepopulizmo didžiajai masei iš politikų pusės“, – sakė jis.
Kodėl kalbame tik apie tuos, kurie perka automobilius, nors jie būna 5–10 metų senumo, bet su skambiu markės pavadinimu, bet nekalbama apie tai, kiek nusipirkta butų už grynus pinigus tų pačių darbuotojų.
V.Janulevičius pabrėžė, kad kalbos apie galimą įvairių mokestinių priemonių apribojimą yra politiškai motyvuotos. Tačiau jis pritaria tam, jog reikėtų atidžiau sekti, kam iš tiesų reikia skirti paramą, nes ne visi sektoriai nuo pandemijos nukentėjo vienodai.
D.Arlauskas: situacija įmonėms jau pakenkė
Iš dalies V.Janulevičiui antrino ir Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danukas Arlauskas, kuris įsitikinęs, jog viso verslo demonizuoti nereikėtų. Jo nuomone, šiuo metu neturėtų būti rengiama ir raganų medžioklė.
„Šešėlis metamas ant viso verslo, bet iš tų įmonių, kurios buvo pagarsintos, automobiliai buvo pirkti žymiai anksčiau, o dabar tik baigiamoji operacija, įmonė neturėjo išeities, nes jiems reikėjo sumokėti likutinę automobilio vertę. Prieš skelbiant sąrašą reikia išsiaiškinti. Žinau atvejų, įmonės sako, kad visa tai joms pakenkė, nes partneriai pradėjo žiūrėti kreivai, kad galime būti nesąžiningi“, – sakė jis.
Dabar bus vykdoma vos ne raganų medžioklė, nes visi verslininkai blogi.
Tačiau D.Arlauskas sutinka, kad bendrovėms reikėjo įvertinti klausimo jautrumą, taigi, ne viskas, kas yra teisėta, yra teisinga.
„Tuo labiau, kad smulkios įmonės, kurios gavo paramą, dabar yra verčiamos grąžinti ją, nes kažkur kažkoks popierius buvo ne taip sudėliotas“, – stebėjosi jis.
Tiesa, pats faktas, kad įmonės perka automobilius ir kitus brangius daiktus, o vėliau tai yra nurašoma į nuostolius, ar net naudojamasi Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, nėra naujas ir apie jį diskutuojama metų metus. D.Arlauskas įsitikinęs, labai gerai, kad šis klausimas iškilo, nes dėl jo visuomenė ir valdžia turi pagaliau sutarti.
„Bet tai politikų klausimas. Kaip ir šeimoje, negalima kaltinti vaikų, kad jie blogai padaro, bet reikia kaltinti tėvus, kaip jie išauklėjo ir nustatė taisykles. Šioje vietoje, galima pasakyti, viešasis sektorius dar nėra pasiruošęs deramai ir teisingai visą tai išnagrinėti.
Dabar bus vykdoma vos ne raganų medžioklė, nes visi verslininkai blogi. Nuogastauju, kad viskas bus per daug suprimityvinta ir poltikams bus labai didelis noras pataikaujant plačiajai visuomenei priimti drąstiškus sprendimus sugrąžinti tai, kas buvo išmokėta“, – įsitikinęs jis.
I.Ruginienė klausimą kels Trišalėje taryboje
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė 15min komentavo vakar buvusi šokiruota ir netikėjo kai kurių įmonių paskelbtais komentarais, jog automobiliai buvo užsakyti ar įsigyti dar prieš pandemiją.
„Tai, ką jie šneka, yra visiška nesąmonė. Net jeigu tokie automobiliai buvo įsigyti prieš kelis metus, tai irgi daug ką pasako. Mes pradėjome savo tyrimą ir renkame duomenis apie šių įmonių vidutinius atlyginimus – jų atlyginimų mediana preliminariai siekia apie 700–800 eurų. Tai – ant popieriaus, įsivaizduokite, kiek realiai gauna darbuotojai“, – sakė ji.
„Ciniškumui nėra ribų – tu savo darbuotojams moki vos daugiau kaip minimalų darbo užmokestį, užsakai brangų automobilį ir kartu nesikuklini tuos pačius darbuotojus išvesti į prastovas ir pasiimti milijonines subsidijas. Nėra žodžių“, – piktinosi moteris.
Ji siūlo tokias įmones bausti be gailesčio – ne tik įpareigoti grąžinti subsidijas, bet ir papildomai sumokėti kelis kartus didesnę sumą.
Mes pradėjome savo tyrimą ir renkame duomenis apie šių įmonių vidutinius atlyginimus – jų atlyginimų mediana preliminariai siekia apie 700–800 eurų.
„Aš net neabejoju, kad darbdaviai pradės aiškinti, kad čia tik keli atvejai. 148 įmonės nėra keli atvejai. Net jei tai būtų viena ar dvi įmonės, būtume pasibaisėję. Dabartinė situacija rodo gana didelį ir platų mastą. O kiek dar nežinome – juk paviešino tik pirkusias automobilius“, – sakė I.Ruginienė.
Ji teigia, kad šį argumentą naudos ir birželio 8 d. Trišalės tarnybos posėdyje dėl minimalaus atlyginimo didinimo.
„Šis klausimas taryboje vienareikšmiškai iškils, nes darbdaviai ir vėl pateikia siūlymus pratęsti subsidijų laiką, taikyti mažesnius ribojimus ir švelninti užimtumo įstatymo pataisas, kurias siūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – teigė profsąjungų konfederacijos pirmininkė.
Piktinasi ir išlaidomis, ir skirtais milijonais
Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė 15min sakė į šiuos incidentus žiūrinti labai neigiamai.
„Jau tridešimt metų formuojamas nelabai teigiamas verslo įvaizdis, nors būtent verslas įdarbina žmones ir moka jiems atlyginimus, mokesčius į biudžetą. Tokie neatsakingų žmonių poelgiai prisideda prie neigiamo įvaizdžio“, – komentavo ji.
Vis dėlto tarybos pirmininkė kritikavo ir kitą pusę – paramos dalijimą koordinavusias institucijas. „Yra kaltos abi pusės. Tokiai situacijai kelią atvėrė ir atitinkami aprašai. Tuose aprašuose palikta galimybė įmonėms daryti tai, ką jos ir padarė. Mūsų pasiūlymas buvo remti tik smulkų verslą ir neremti tų įmonių, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų“, – sakė D.Matukienė.
Ji taip pat pridūrė, kad priėmus paramos dalijimo tvarką, tokia situacija buvo užprogramuota.
„Mūsų Taryba Ekonomikos ir inovacijų ministeriją įspėjo nedaryti tokių žingsnių, bet, matyt, buvo noras padėti visoms. Jeigu iš 110 tūkst. įmonių atsiranda 150, tai tikrai nėra ypač didelis skaičius, iš kurio reikėtų spręsti apie visą verslą. Juolab kad parama, kuri pasiekė smulkųjį verslą, buvo labai nežymi, pavadinčiau, katino ašaros“, – teigė moteris.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė taip pat sakė pasipiktinusi susidariusia situacija.
„Jie parodė, kad daro tai, ką nori. Kai smulkiam verslui iškyla problemų ar randamas koks nors menkas pažeidimas, išgarsinama per visą Lietuvą ir kalbama, kad šiame sektoriuje yra šešėlis. O kaip įvardyti tai, kas įvyko čia?“ – retoriškai klausė asociacijos vadovė.
Ji taip pat pabrėžė paramos dalijimo sistemos netobulumus.
„Jei pinigai gaunami milijonais ir šimtais tūkstančių, galų gale apraše turėjo būti nurodyta, kam juos panaudoti, o ne pervesti ir naudokite kam norite. Jie turėjo būti panaudoti verslui plėtoti, jam atstatyti, nuomos mokesčiui padengti, apyvartinėms lėšoms padidinti. Ar visi prabangūs automobiliai tam skirti? Nesakau, didelės įmonės gali turėti tokių dalykų, bet ne šitokiu laikotarpiu gautą paramą išleidinėti jiems“, – piktinosi Z.Sorakienė.
Asociacijos pirmininkė taip pat buvo nepatenkinta ne tik automobilių pirkimo faktu, tačiau ir didele parama minėtoms įmonėms. „Smulkusis verslas negavo to, ko prašė, parama buvo labai maža, pati minimaliausia ir dar daug mūsų pasiūlymų nebuvo įvykdyta. Matosi, kad labai tvarkingai visa parama buvo nukreipta į stambųjį verslą. Tokių dalykų negali būti: vienas verslas bankrutuoja, nes negavo paramos, o kitas verslas gauna milijonus ir perka brangius automobilius“, – sakė Z.Sorakienė.
Įmonės kratosi kaltinimų
Nors iš pradžių nenorėta paviešinti tokių įmonių pavadinimų, tą pačią dieną jos pasklido po žiniasklaidą. Į kaltinimus sureagavo ir pačios įmonės – vienos sakė sprendimus pirkti automobilį priėmusios dar prieš pandemiją, kitos teisinosi tuo, kad atnaujina esamą parką.
Įdarbinimu užsiimanti įmonė UAB „Headex“, kuri gegužės 29 d. įsigijo automobilį „Porsche Cayenne S”, teigė, kad subsidijų lėšos nebuvo naudojamos automobiliui pirkti. Ši įmonė gavo beveik 2,5 mln. eurų subsidiją darbo užmokesčiui.
„UAB „Headex“ sėkmingai užbaigus 2019 metus, buvo priimtas sprendimas 2020 m. pakeisti 4 metus eksploatuotą automobilį „Porsche Cayenne S“ nauju analogiško modelio automobiliu. Senasis automobilis buvo parduotas. Naujasis automobilis yra lizinguojamas, tad vertinant išlaidas, šis sprendimas įmonei per mėnesį sugeneruoja papildomai 250 Eur išlaidų“ – rašoma UAB „Headex“ pranešime.
2020 m. birželio 25 d. įmonė kreipėsi dėl subsidijų darbo vietoms išsaugoti. Subsidijos pradėtos gauti 2020 liepos 31 d.
UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“, įsigijęs „Lexus ES 300h“, taip pat išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad automobilį už 16 tūkst. eurų nusipirko dar 2019 m. rugpjūtį. Be to, įmonės atstovai teigia, kad pirkinys tikrai nėra prabangus. „Prieš pandemiją įsigytas 2017 m. gamybos, hibridinis, naudotas, po avarijos lengvasis automobilis neturėtų būti priskiriamas prabangių automobilių klasei“, – rašoma pranešime. Ši įmonė gavo 1,23 mln. eurų darbo vietoms išsaugoti.
Valymo paslaugas atliekanti įmonė „Švaros broliai“ taip pat teigė iš valstybės gautą paramą skyrusi susigrąžinti darbuotojams bei į ikipandeminį lygį sugrąžinti krizės metu sumažintą visos komandos darbo atlygį.
„UAB „Švaros broliai“ automobilį „Land Rover Range Rover Sport“ įsigijo 2014 m., pasinaudodami galimybe įmokas už jį mokėti dalimis. 2021 m. vasarį finansinio lizingo sutarties su „Nordea Finance Lithuania" laikotarpis baigėsi ir įmonė, vykdydama įsipareigojimus, automobilį išpirko už likutinę vertę – 13 535 eurų“, – rašoma pranešime.
Panašiai situaciją komentuoja ir kitos įmonės. Skandalo centre atsidūrusi AB „Ortopedijos technika“ portalui lrt.lt teigė, kad neįvardintos markės automobilį įsigijo prieš pat karantiną, kovo 9 d.
„Ortopedijos technikai“ skirta beveik 1 mln. eurų darbo užmokesčio subsidijoms bei daugiau kaip 370 tūkst. eurų buvo sumokėta darbo vietoms išsaugoti
„Aprangos grupė“, įmonės vardu įsigijusi „Porsche Panamera 4 E-Hybrid“, sako, kad išperkamosios nuomos būdu pakeitė jau turėtą, 2015 m. įsigytą analogišką modelį. Pandemijos metu „Apranga“ gavo 1,59 mln. eurų subsidiją darbo užmokesčiui ir beveik 697 tūkst. eurų darbo vietoms išsaugoti. Tiesa, „Aprangos" grupės komunikacijos vadovas Tadas Marčiukaitis 15min akcentavo, kad subsidijos buvo panaudotos pagal įstatymus, o įmonė darbo užmokesčiui skirta daugiau lėšų nei gavo subsidijų iš valstybės.
Į sąrašą taip pat pateko ir parfumerijos ir kosmetikos prekyba užsiimanti įmonė „Fragrances International“, kuri 2020 m. įsigijo visureigį „Lamborghini Urus“. Portalui lrt.lt įmonės akcininkas Benas Gudelis komentavo, kad šis prabangus automobilis buvo užsakytas dar 2017 m.
Portalo lrt.lt kalbintas keleivių pervežimo įmonės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas tvirtino, kad įmonė 49 tūkst. eurų kainavusį automobilį „Range Rover Evoque“ nusipirko 2019 metų gruodžio mėnesį.
„Tas buvo daryta, dar nei kovido nebuvo, tai veiksmas buvo dar prieš pagalbą. Nežinau, net neturėtume būti, be to, ta mašina ne šimtus tūkstančių kainuoja“, – portalui komentavo jis.
Ši įmonė gavo 1,65 mln. eurų darbo užmokesčio subsidijoms ir beveik 487,5 tūkst. eurų darbo vietoms išsaugoti.
Portalas delfi.lt skelbia, kad panašiais pirkiniais pasižymėjo ir „Kautros“ konkurentai, „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ (TOKS), kuri įsigijo „Ferrari 812 Superfast“. Ši įmonė gavo 220 tūkst. eurų subsidijų darbo užmokesčiui ir 603 tūkst. eurų subsidijų darbo vietų išsaugojimui.
TOKS akcininkas Nemunas Dagilis portalui komentavo, kad automobilį užsakė 2019 m., o pirmuosius mokėjimus atliko 2020 m. žiemą.
Žinomą Vilniaus naktinio klubą „Salento“ valdanti įmonė „Bulius“ taip pat įsigijo prabangų automobilį. Delfi.lt skelbia, kad įmonė gavo 18 tūkst. eurų subsidijų darbo užmokesčiui, 77 tūkst. eurų darbo vietų išsaugojimui.
Vienas iš įmonės akcininkų Pietro Butazzo portalui teigė, kad automobilis buvo nuspirktas spalį ir naudotas naktinio klubo reklamai.
Ketvirtadienį paviešintame sąraše atsidūrusi įmonė „Hegelmann Transporte" taip pat neigė kaltinimus. Teigiama, kad ji įsigijo automobilį „Porsche 911 Turbo S", tačiau išplatintame komentare pasisakęs generalinis direktorius Tomas Jurgelevičius, sakė, kad automobilį įsigijo kita grupės įmonė.
„Minimą įsigijo įmonė UAB „Hegelmann Rental", kuri užsiima automobilių nuoma. Šiuo metu UAB „Hegelmann Rental" priklauso apie 2800 transporto priemonių, iš jų apie 110 lengvųjų automobilių. UAB „Hegelmann Rental" teikia nuomos paslaugą įvairiems juridiniams asmenims visoje Europos Sąjungoje. Ši bendrovė jokių subsidijų negavo ir valstybės suteikta teise gauti finansinę pagalba nesinaudojo", – rašoma komentare.
