Į Seimą po veto grįžusi Kelių direkcijos pertvarka vėl kelia ginčus tarp politikų

Seimas antradienį ėmėsi prezidento Gitano Nausėdos veto Lietuvos automobilių kelių direkcijos pertvarkai. Įstatymą vetavęs šalies vadovas siūlo atsisakyti nuostatos, kad į valstybės įmonę pertvarkytos Kelių direkcijos valdybos daugumą sudaro valstybės tarnautojai.
Kelių remontas
Kelių remontas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

G.Nausėda sako remiantis Kelių direkcijos pertvarką į valstybės įmonę, nes tai sudarys sąlygas efektyvinti jos veiklą ir diegti pažangią elektrinių kelių rinkliavų sistemą.

Vis dėlto šalies vadovas įstatymą vetavo argumentuodamas, kad tarnautojų dauguma valstybės įmonės valdyboje prieštarauja gerosioms valdymo praktikoms, Lietuvos galiojantiems įstatymams bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijoms.

„Kelių infrastruktūros sektoriui reikia stipraus šeimininko ir gerai sutvarkyto valdymo“, – Seime sakė prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius, vis dėlto pabrėžęs, kad Kelių direkcijos veikla turi būti „vykdoma laikantis skaidrumo, profesionalumo ir efektyvumo standartų“.

„Valstybės valdomų įmonių organų profesionalumas ir politinis nešališkumas pripažįstamas viena svarbių skaidrios ir efektyvios valstybės valdomų įmonių veiklos prielaidų“, – pridūrė jis.

Valdantieji tikisi prezidento veto atmesti, argumentuodami, jog tarnautojų dauguma valstybės įmonėse būtina, kad įmonių valdyme būtų labiau atspindėti šalies interesai.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas ragino negąsdinti valdančiųjų EBPO rekomendacijomis, nes jos nėra privalomi nurodymai.

„Kiekviena valstybė pati sprendžia, kaip nori valdyti savo įmones. (...) Gąsdinti mus čia EBPO būtų neteisinga ir nereikia manipuliuoti EBPO šitu klausimu“, – teigė V.Ąžuolas.

Opozicijos atstovai sako, kad jie parems prezidento veto. Anot jų, iš valstybės atstovų sudarytos valdybos ne tik prieštarautų Lietuvos įsipareigojimams Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), bet ir netenkintų valstybės institucijų, nes nėra norinčių valdybose dirbti darbuotojų.

Liberalas Eugenijus Gentvilas vetuotą įstatymą pavadino neteisėtu. Anot jo, šis įstatymas nukrypo tiek nuo pačios Lietuvos standartų dėl valstybės įmonių valdymo, tiek nuo gerosios EBPO praktikos.

„Dar gegužę sakiau, kad šiais metais bus progreso patikra. Mes, kaip Seimas, su tokiu įstatymo projektu regresuojame“, – kalbėjo parlamentaras.

Už tai, kad vetuotas įstatymas vėl būtų priimtas svarstyti į Seimą, balsavo 100 iš 101 balsavime dalyvavusių parlamentarų.

Reaguodami į tai, kad Kelių direkcijos valdybą Seimas nutarė formuoti iš valstybės atstovų daugumos, valdantieji suskubo keisti ir kitų valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų formavimą – Seimas gegužės pabaigoje priėmė svarstyti atitinkamas grupės parlamentarų parengtas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisas.

Dabar Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas numato, kad į valdybas turi būti skiriami ne tik valstybės tarnautojai, bet ir nepriklausomi nariai – jie turėtų sudaryti bent pusę narių, o bent penktadalį – darbuotojų atstovai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis