15min prieš kurį laiką rašė, kad schema, kaip teigia galimai nukentėję asmenys, tokia: iš turinčių kemperį žmonių išsinuomojama ši transporto priemonė. Į vieną iš kemperių investuoti pasiūloma kitiems norintiems užsidirbti žmonėms.
Metams tokia investicija susigundžiusiam žmogui atsieina apie 10 tūkst. eurų. Metų gale, žadama, kad jis atgaus 10 tūkst. plius tiek, kiek papildomai uždirbs keliaujantis kemperis, pavyzdžiui, dar 4 tūkst. eurų. Tačiau tokiu būdu investavę žmonės teigia likę „minuse“, nes neatgauna jiems priklausančių pinigų.
Maža to, kaip nurodė ne vienas kalbintas šios įmonės klientas, paaiškėjo, kad į tą patį kemperį tokiu būdu vienu metu būdavo investavę ir po kelis, ir daugiau žmonių, tad, jie skaičiuoja, vienas kemperis uždirbti tiek, kad visi gautų grąžą, tiesiog „neįgalus“.
Yra ir tokių įmonės klientų, kurie teigia sumokėję avansą už naują kemperį, kurį turėjo nupirkti ši įmonė, tačiau liko ir be jo, ir be sumokėtų pinigų.
13 asmenų kreipėsi į policiją bendru pareiškimu. Jie skaičiuoja, kad surinktos iš klientų sumos esą gali siekti bent pusę milijono.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Bent pusės milijono“ afera? Pirkę kemperius ar iš jų subnuomos uždirbti norėję lietuviai teigia likę tuščiomis
Vis dėlto spalio pradžioje vienos žinomos influencerės, stilistės profilyje radosi vaizdo įrašas, kuriame ji parodo, kad šiuo metu keliauja būtent su šios bendrovės kemperiu.
Lietuvos policija šios įmonės veiklą tiria, o vartotojų teisių gynėjai buvo užversti skundais ir daugumą jų baigė nagrinėti. Kokių naujausių žinių šios institucijos turi?
Vartotojų teisių tarnyba išnagrinėjo didžiąją dalį skundų
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) informavo, kad dėl šios įmonės yra gavusi 16 skundų.
Tarnybos duomenimis, sutartys dėl nuomos buvo sudarytos vasaros laikotarpiui, o vartotojai skundėsi, jog negrąžinamas depozitas po transporto nuomos, nebuvo suteiktas transportas nuomai.
„Trys dar yra nagrinėjami, 9 užbaigti. Dalis priimtų nutarimų numato tenkinti vartotojų reikalavimus iš dalies, kita dalis – reikalavimai tenkinami visa apimtimi. Taip pat bendrovė kelis ginčus yra išsprendusi taikiai ir grąžinusi vartotojams pinigus. Kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai pagal ginčų šalių pateiktus dokumentus“, – 15min patvirtino tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė.
Iš devynių priimtų VVTAT nutarimų, keturi yra įsigalioję (tai yra suėjo terminas, per kurį paslaugos teikėjas ar verslininkas galėjo kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės). Duomenų, kad buvo kreiptasi į teismą, neturime.
Įsigaliojusiuose nutarimuose matyti, kad tarnyba nurodė įmonei grąžinti iš viso 5000 eurų visų keturių skundų autoriams – atitinkamai 700, 2065, 625 ir 1140 eurų su 500 eurų kompensacija už patirtą neturtinę žalą, nuomotojui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir negrąžinus sumokėtų pinigų už paslaugą.
D.Malinauskienė teigė, kad kitų keturių skundų nagrinėjimas pagal neteisminę ginčų sprendimo procedūrą nutrauktas dėl įvairių pagrindų (du ginčai išsisprendė taikiai, vartotojai nepašalino trūkumų ginčo nagrinėjimui ir pan.).
15min kreipėsi komentaro ir į J.Žlibinienę, tačiau ji į 15min siųstus klausimus neatskė.
Ikiteisminis tyrimas nebaigtas
Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis 15min patvirtino, kad ikiteisminį tyrimą atlieka Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Butkutė 15min teigė, kad kad ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini, o duomenų apie naujai vykdomas nusikalstamas veikas nėra.
