Milžinišką sprogimą Beirute sukėlė gaisras uosto sandėlyje, kuriame ilgą laiką buvo saugomas didelis kiekis pavojingos amonio salietros. Ši cheminė medžiaga yra naudojama ir kaip trąša, ir kaip sprogstamoji medžiaga.
Amonio salietrą Klaipėdos uoste krauna kelios kompanijos – AB KLASCO, UAB „Bega“, UAB „Vakarų krova“, UAB Klaipėdos konteinerių terminalas ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“.
Siekdama nuraminti miestiečius „Klasco“ trečiadienį pakvietė bendruomenę, savivaldos bei kitus suinteresuotus atstovus į ekskursiją po teritoriją, nuramindama, jog grėsmės dėl šio krovinio tikrai nesama.
„Galiu užtikrinti šimtu procentu – tikrai nekyla pavojus. Iš viso nėra. Šimtu procentų. Kaip sakoma, garantuoju tiek savo vardu, tiek įmonės vardu. Garantuoju, negali būti nė kalbos“, – sakė „Klasco“ vadovas Vytautas Štumbergas.
Amonio nitrato trąšas bendrovė krauna Žiemos uoste. Ši vieta tampa tarsi užuovėja nedideliems laivams, į kuriuos kraunamas šis krovinys. Čia, kaip tikino vadovas, išvengiama bangavimo, tad laivas krovimo metu ant vandens nepulsuoja. Tai leidžia išvengti grubaus šių trąšų didmaišių krovimo ar suplėšymo, taip pat salietros patekimo į aplinką. V.Štumbergas tikino, jog Žiemos uoste kraunant šį krovinį yra užtikrinama, kad produktas saugiai atsiguls į laivą. Salietra kraunama sufasuota į didmaišius, dažniausiai po 500 kg. Patys maišai yra keturių penkių sluoksnių, sandarūs, atsparūs. Saugiai pakrauti trąšas suinteresuota ne tik bendrovė, bet ir įgula, kuriai tenka gabenti šį pavojingą krovinį.
V.Štumbergas niekiniais pavadino ir visuomenininkų skleidžiamus gandus, esą „Klasco“ sandėliuose, skirtuose grūdams, laikomos trąšos.
„Jei patikrintų ir rastų sandėly, kur grūdinės kultūros, netekčiau leidimo laikyti grūdines kultūras. Tai sudaro didelį krovos tonažo kiekį. Rizikuoti dėl kažko... Nerizikuočiau“, – sakė V.Štumbergas.
ES ir trečiųjų šalių salietra skiriasi
V.Štumbergas susitikimo metu pasakojo, jog Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių pagaminta salietra skiriasi. O tai, kas įvyko Beirute, – tragedija dėl netinkamo amonio nitrato sandėliavimo.
„Mes krauname tik „Achemos“ gaminamą produkciją, amonio nitratą, arba salietrą. Atvažiuoja vagonai, iš pusvagonių iškraunama tiesiogiai į laivą. Leidžiama sandėliuoti ant krantinės pagal reikalavimus, kurie griežtai apibrėžti ES direktyvų. Jei kalbėtume apie mūsų kraunamą amonio nitratą, kuo skiriasi nuo trečiųjų šalių, mūsų yra su magnio nitratu. Tai yra kaip absorbentas, inertinė medžiaga, kuri neleidžia sklisti į aplinką pavojingoms medžiagoms – amoniakui, azotui. Tampa atsparus degimui ir sprogimui.
Jei mūsų amonio nitratą norėtume padegti, nepadegtume, jis tirptų, – kalbėjo V.Štumbergas. – Mūsų amonio nitratas yra baltas kaip cukrus. Trečiųjų šalių – rusvas, kaip degintas cukrus. Jis yra agresyvus, gana kenksmingas, jo garavimas gan didelis. Iš mūsų – kvapo nėra jokio. Galima uostyti, kambary laikyti, net neužuosite šito produkto.“
Pasak vadovo, Beirute buvo sandėliuojamas trečiųjų šalių nitratas, turima žinių, jog iš Sakartvelo. Šis esą buvo be jokių apsauginių priedų.
„Salietra buvo sandėliuojama šešerius metus. Birios salietros sandėliavimas pagal ES reglamentus labai ribotas. Gali būti labai maži kiekiai ir dideli reikalavimai sandėliams. Klaipėdoje mes neturime nė vienos kompanijos, kuri galėtų tai daryti. Tiek „Klasco“, tiek kitos uosto bendrovės to neturėtų vykdyti. Dėl savo kompanijos garantuoju – tai nėra vykdoma.
Beirute kas įvyko – buvo sandėlys, nesandarus, gavo daug drėgmės. Per šešerius metus įvyko kristalizacija, tapo nebe birus, o didelis vienas krovinys. Buvo nekokybiškai sandėliuojama. Nuspręsta atlikti remontą dėl sandarumo, vyko sandėlio ugnies darbai, o šalia buvo pirotechnikos sandėlys, kuris įžiebė sprogimą, persinešė ir į salietrą. Ji tapo sprogi“, – pasakojo V.Štumbergas.
Lankantis „Klasco“ teritorijoje čia buvo sandėliuojama apie 1 000 tonų salietros, kurią artimiausiomis dienomis išplukdys laivas. Pagal leidimą bendrovė sakė galinti krantinėje laikinai sandėliuoti iki 15 tūkstančių tonų šių trąšų. V.Štumbergas sako pastebintis šių krovinių mažėjimo tendenciją. Amonio nitrato Europoje sunaudojama vis mažiau, tai sietina su sveikos gyvensenos populiarėjimu, aplinkos saugojimu.
Leidžia sandėliuoti laikinai
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus pavojingųjų krovinių inspektorė Renata Strazdauskienė pabrėžė, jog Klaipėdos uoste sandėliuoti pavojingus krovinius, įskaitant amonio nitrato trąšas, yra draudžiama.
„Krovinys į uosto teritoriją įvežamas tik laikinam saugojimui ir tik vykdyti pakrovą į laivus. Kiekiai yra nuolatos kintantys. Kiek šiuo metu yra, ganėtinai sudėtinga pasakyti. Nereglamentuojama, kiek gali būti vienu metu laikinai saugoma. Jei krovinys konteineriuose, galima sandėliuoti iki 20 dienų, terminas tik išimtinais atvejais gali būti pratęsiamas. Saugojimas trumpalaikis, kadangi traktuojama kaip pavojingas, tam tikras savybes turintis krovinys“, – sakė R.Strazdauskienė.
