Įmonių keliai išsiskyrė
Po pirmojo pandemijos sukelto šoko įmonių atsigavimo keliai išsiskyrė: dalis sektorių pradėjo sparčiai augti, o kiti patyrė ar vis dar patiria ekonominius sunkumus. Ganėtinai gerus veiklos rodiklius sugebėjo pasiekti tos Lietuvoje veikiančios įmonės, kurioms pandemija atvėrė naujus veiklos laukus. Pavyzdžiui, daugiau laiko praleidžiantys namuose žmonės natūraliai pajuto didesnį skaitmeninių technologijų poreikį darbui, mokslui ar net laisvalaikio praleidimui. Poreikis prisitaikyti prie naujų verslo veikimo sąlygų verslus taip pat paskatino plėtoti skaitmeninių technologijų taikymą. Atsižvelgiant į tai, pavyzdžiui, paslaugų sektoriaus įmonės veikiančios srityje „Kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla“ pardavimų apimtis 2020 m. lyginant su 2019 m. padidino 23 proc., o įmonės, veikiančios srityje „Informacinių paslaugų veikla“ pardavimus padidino 58 proc.
Analogiškai palankias sąlygas plėtrai pajuto kurjerių paslaugas teikiantys verslai, kurių didesnę svarbą lėmė e-komercijos iškilimas dėl fizinių parduotuvių darbo suvaržymų. Optimistiškai 2020 m. praėjo ir apdirbamosios gamybos įmonėms, kadangi sektorius sugebėjo išlaikyti teigiamą gamybos apimčių̨ augimo tendenciją (gamybos apimtys 2020 m. lyginant su 2019 m. išaugo 1.5 proc.), o 2021 m. pradžioje pramonės pasitikėjimo indeksas pasiekė prieškrizinį lygį. Tai reiškia, kad pramonės įmonės teigiamai įvertino savo produkcijos paklausą ir tolimesnes gamybos prognozes.
Visgi, kita dalis verslų, daugiausiai veikiančių kelionių, turizmo, sporto, pramogų sferose COVID-19 buvo paveiktos nepalyginamai stipriau. Viešbučiai, restoranai, sporto klubai, tokios laisvalaikio praleidimo erdvės kaip kino teatrai buvo priversti ne tik apriboti, bet kai kuriais atvejais ir visiškai sustabdyti savo veiklas, todėl jų pardavimų apimtys krito nuo kelių iki keliasdešimties procentų. Taigi įvairūs sektoriai krizės buvo veikiami netolygiai.
Didėjanti atskirtis tarp įmonių matoma ir tarptautiniu mastu
Įvairiuose ekonomikos sektoriuose veikiančių Lietuvos įmonių skirtingi veiklos rezultatai krizės kontekste nėra unikalus reiškinys. Panašūs procesai vyksta visame pasaulyje. Šią tendenciją dar aiškiau pastebėti galima išsamiau analizuojant įmonių inovacines veiklas, kurios yra ypač jautrios ekonominiams neužtikrintumams. Pavyzdžiui, dėl globaliu mastu didėjančio skaitmeninių sprendimų poreikio, dauguma informacinių ryšių technologijas kuriančių įmonių̨ tokių kaip „Facebook“, „Apple“, „Microsoft“, „IBM“ didino savo investicijas į inovacijų kūrimą, nes pandemijos sukurtos sąlygos buvo vertinamos kaip itin palankios, o šių įmonių produktų poreikis itin smarkiai augo.
Panaši situacija matyti ir analizuojant gyvybės mokslų pramonės įmones. „AbbVie“, Pfizer“, „Astrazeneca“, „Jonhson & Johnson“ smarkiai išaugino investicijas į inovacijas, kadangi skiepų bei kitų medicinos priemonių poreikis buvo ypač juntamas, kaip ir spaudimas kuo greičiau sukurti vakciną. Taigi šios dvi sferos buvo natūraliai aktualizuotos pandemijos sukeltos krizės bei pastebimai šovė į viršų su investicijomis į inovacijų kūrimą.
Visgi kitų industrijų atstovai, kurie veikė COVID-19 globaliu mastu neigiamai paveiktose srityse, tokiose kaip automobilių, aviacijos ar gynybos pramonė, investicijas į inovacijas mažino. Tarp tokių investicijas į inovacijas mažinusių verslų atsidūrė ir tokie dideli prekių ženklai kaip „Continental“, „Daimler“, „Renault“, „Boeing“, „Airbus“. Matyti, jog panašios tendencijos, išskiriančios įmones į dvi trajektorijas, matomos tiek kalbant apie bendrus įmonių rezultatus šalies mastu, tiek ir analizuojant įmonių investicijas į inovacijas tarptautinėje erdvėje. Nors naujausių statistinių duomenų, leidžiančių įvertinti pandemijos padarinius verslo kuriamoms inovacijoms Lietuvoje dar stinga, tikėtina, jog ir mūsų šalyje matysime panašias investicijų į inovacijas tendencijas.
Kur veda išsiskyrę keliai?
Iki šiol, dauguma tarptautinių tyrimų parodė, kad augant ekonomikai, didėja inovacinių veiklų apimtys, o ekonomikai patiriant nuosmukį, verslai yra linkę jas mažinti. Ši tendencija atsispindėjo ir Lietuvoje, kai per 2008 m. krizę šalies verslo investicijos į MTEP krito apie 12 mln. eurų (~18 proc.), o MTEP darbuotojų ir tyrėjų skaičius privačiame versle nukrito 430 darbuotojų (~17 proc.).
Visgi, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų vertinimu, COVID-19 sukelta krizė gali būti pirma istorijoje, kurios metu bendrosios verslo MTEP investicijos liktų nesumažėjusios. Taip gali atsitikti todėl, kad didžiausią ekonominį nuosmukį patyrė įmonės, veikiančios mažmeninės ir didmeninės prekybos, kelionių ir laisvalaikio, profesinių paslaugų srityse, tačiau šie sektoriai inovacijų atžvilgiu yra neproporcingi jų ekonominiam svoriui ir turi santykinai mažą poveikį bendroms MTEP išlaidoms.
Lietuvoje situacija yra panaši. Iš vienos pusės, minėtų sektorių, kurie nuo krizės nukentėjo labiausiai, išlaidos MTEP Lietuvoje sudaro nedidelę dalį. Iš kitos pusės, paslaugų sektoriaus įmonės, ypač susijusios su IRT, krizės metu veikė sėkmingai, o būtent jos ir sudaro didelę dalį paslaugų sektoriaus MTEP investicijų. Panaši situacija yra ir su apdirbamosios pramonės įmonėmis Lietuvoje, kurios sudaro apie 1/3 visų verslo MTEP investicijų. Sėkmingas sektoriaus veikimas ir atsigaunantys ateities lūkesčiai leidžia tikėtis, kad sektoriaus įmonės taip pat toliau palaikys su MTEP susijusių išlaidų augimą.
Lietuvoje situacija yra panaši.
Jei šios prielaidos pasitvirtins, tikėtina, kad ir artimiausiu metu matysime gilėjantį atotrūkį tarp „pirmaujančių“ ir „atsilikusių“ inovacijų kūrimo prasme sektorių, verslo investicijų į MTEP ekonominiuose centruose augimą lyginant su periferiniais regionais ar neproporcingas didelių privataus sektoriaus įmonių investicijų apimtis į MTEP lyginant su mažų įmonių investicijomis. Kokiomis priemonėmis efektyviai mažinti atsiveriančią prarają tarp įmonių, kurios iš šios krizės išeis sustiprėjusios, ir tų, kurių pajėgumus pandeminė situacija sumenkino, bus vienas aktualiausių artimiausio laikotarpio iššūkių viešosios politikos formuotojams.
