Pradėjus skiepyti darbuotojus, daugiau atsakomybės teks darbdaviams

Velykų savaitgalį Lietuvoje nuo COVID-19 ligos buvo paskiepyta keliolika tūkstančių gyventojų. Vakcinos toliau keliauja į Lietuvą, todėl Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad nuo šiol galimybe greičiau paskiepyti savo darbuotojus galės pasinaudoti ir didelės įstaigos, įmonės ar organizacijos, kuriose dirba bent 100 darbuotojų (šis prioritetas teikiamas įmonėms, vykdančioms veiklas, kuriose nustatyta daugiausia COVID-19 ligos protrūkių). Vakcinavimo procesas įsibėgėja, todėl svarbu aptarti keletą aspektų, kuriuos turėtų žinoti tiek darbdaviai, tiek darbuotojai.
Agnietė Venckienė ir Irma Kirklytė
Agnietė Venckienė ir Irma Kirklytė / Asmeninio archyvo nuotr.

Naujas pandemijos etapas didelėms įmonėms

Pagal šiuo metu nustatytą tvarką, didelės įmonės, kuriose buvo nustatyta COVID-19 ligos protrūkių, turės sudaryti norinčiųjų vakcinuotis darbuotojų sąrašą. Tada reikės kreiptis į atitinkamos savivaldybės vakcinavimo koordinatorių ir susiderinti vakcinavimo datą bei laiką. Tiesa, darbuotojai gali būti paskiepyti ir įmonėse, jei tam yra tinkamos sąlygos.

Svarbu paminėti – tokia tvarka savaime nepanaikina jau anksčiau patvirtintų prioritetinių skiepijimo grupių. Planuojama, kad stambių įmonių darbuotojų vakcinavimas bus greičiau vykdomas tuo atveju, jei atitinkamą savaitę nebus sunaudotos visos sveikatos priežiūros įstaigos turimos vakcinos dozės. Informacija apie vakcinavimą yra nuolatos atnaujinama ir labai dinamiška, tačiau keletą procesinių dalykų darbdaviai turėtų žinoti jau dabar.

Priverstiniai skiepai draudžiami

Svarbiausias aspektas – darbdaviai jokiais būdais negali reikalauti, kad darbuotojai pasiskiepytų COVID-19 vakcina. Tai yra vienareikšmiškai savanoriškas sprendimas. Taip pat darbdavys atsisakiusiems vakcinuotis darbuotojams negali taikyti neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, dėl to negalima darbuotojo nušalinti nuo darbo arba atleisti iš darbo, sumažinti darbo užmokestį ar priedus, be darbuotojo sutikimo perkelti į kitas pareigas ar taikyti bet kokias kitas darbuotojui nepalankias priemones.

Svarbiausias aspektas – darbdaviai jokiais būdais negali reikalauti, kad darbuotojai pasiskiepytų COVID-19 vakcina.

Kita vertus, darbdaviai bus suinteresuoti, kad darbuotojai pasiskiepytų, nes sklandžią įmonės veiklą galima užtikrinti tik tada, kai kolektyvas yra sveikas. Todėl darbdavys gali skatinti darbuotojus pasiskiepyti savanoriškai, suteikdamas už tai papildomų naudų, kurių įprastai darbuotojai negautų. Tai gali būti papildomos atostogų dienos, papildomi priedai arba kitos skatinimo priemonės.

Sveikatos duomenys – labai jautri informacija

Darbuotojų vakcinavimas nėra privalomas, todėl darbdavių galimybė reikalauti darbuotojų atskleisti, ar jie pasiskiepijo, yra gana ribota. Taip yra todėl, kad asmeninius darbuotojų sveikatos, įskaitant ir vakcinacijos, duomenis darbdavys gali rinkti ir tvarkyti, tik jei tai būtina pandemijos valdymo (o ne vien vidaus procesų efektyvinimo) tikslais ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

Darbuotojų skiepijimo nuo COVID-19 ligos klausimas yra pakankamai jautrus, nes vakcinavimo statusas yra darbuotojo sveikatos duomenys, kurių tvarkymui taikomas specialus reguliavimas. Iš esmės duomenų tvarkymas visais atvejais turi būti teisėtas. Toks procesas turi būti atliekamas pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) ir atitikti BDAR nustatytas taisykles.

Svarbu įvertinti, ar turite teisėtų priežasčių rinkti informaciją

Prieš nuspręsdami rinkti informaciją apie savo darbuotojų vakcinaciją, turėtumėte įvertinti, kokio tikslo šiuo duomenų rinkimu siekiate ir kaip tokie duomenys padės jums šį tikslą pasiekti. Priežastis turi būti aiški ir įtikinanti. Jei vakcinacijos duomenis fiksuojate „dėl visa pikto“ arba jei savo tikslą galite pasiekti nerinkdami šių duomenų, mažai tikėtina, kad galėsite pateisinti tokių duomenų rinkimą.

Sektorius, kuriame veikiate, darbuotojų atliekamo darbo pobūdis ir galimos sveikatos ir saugos jūsų darbo vietoje rizikos turėtų padėti įvertinti, ar turite teisėtų priežasčių rinkti informaciją apie darbuotojų vakcinaciją. Pavyzdžiui, jei darbuotojai dirba sveikatos ir socialinės priežiūros įstaigose, kontaktinių paslaugų srityje ar kitur, kur yra didelė kontakto su užsikrėtusiais COVID-19 tikimybė, arba gali kelti riziką rizikos grupėje esantiems asmenims, tai gali būti tokių darbuotojų vakcinacijos duomenų rinkimo teisėta priežastimi.

Tinkamu tikslu gali būti laikomas darbuotojų, pageidaujančių vakcinuotis, sąrašo sudarymas vakcinavimo organizavimo tikslais.

Tad prieš prašydami darbuotojų informacijos apie jų COVID-19 vakcinacijos statusą, darbdaviai turi atsakingai įsivertinti, kokiu tikslu tų duomenų prašo ir kaip toliau surinkti duomenys bus naudojami. Tinkamu tikslu gali būti laikomas darbuotojų, pageidaujančių vakcinuotis, sąrašo sudarymas vakcinavimo organizavimo tikslais, arba papildomas vakciną gavusių darbuotojų paskatinimas, arba darbo organizavimas sudarant darbuotojų grupes, kuriose dirbtų kuo didesnis kiekis vakcinuotų darbuotojų. Tačiau tokių duomenų negalima naudoti vertinant, ar darbuotojas gali grįžti į darbą, ar bus siunčiamas į prastovą, nušalinamas nuo darbo, ar bus didinamas jo darbo užmokestis ir kt.

Priešingu atveju darbdaviui gali grėsti neigiamos pasekmės. Pavyzdžiui, jei darbuotojas pateiktų pakankamai informacijos apie diskriminacijos atvejį, kai dėl nepasiskiepijimo jis buvo nušalintas nuo darbo arba atleistas, būtų taikoma diskriminacijos prezumpcija. Tai reiškia, kad tuomet ne darbuotojas turėtų įrodyti patirtą diskriminaciją, o darbdavys turėtų pareigą įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo. Ši įrodinėjimo pareiga teisiniuose procesuose neretai būna sudėtinga ir užimanti daug laiko ir resursų.

Taigi, darbdaviai galėtų svarstyti šių teisinių duomenų pagrindų taikymo galimybę:

  • būtinybė vykdyti prievoles ir specialiąsias teises darbo teisės srityje;
  • būtinybė užtikrinti viešąjį interesą visuomenės sveikatos srityje.

Jei nuspręsite, kad turite teisėtą pagrindą tvarkyti duomenis apie savo darbuotojų vakcinaciją, visais atvejais apie duomenų tvarkymą darbuotojai turi būti iš anksto raštu informuojami, nurodant tvarkymo tikslus, teisinį pagrindą ir kitą pagal BDAR privalomą informaciją.

Darbuotojo sutikimas galimas tik išimtiniais atvejais

Tuo tarpu darbuotojo sutikimas tvarkyti jo sveikatos duomenis gali būti naudojamas tik išimtiniais atvejais, nes sutikimas turi būti duodamas savo noru, laisva valia, nesukuriant neigiamų pasekmių dėl sutikimo nedavimo. Sutikimo atveju darbuotojams turi būti suteikta galimybė duotą sutikimą atšaukti, o atšaukus – tokių duomenų nebetvarkyti. Vis dėlto praktika rodo, kad darbo santykiuose dėl darbuotojo ir darbdavio jėgos disbalanso darbuotojas tik labai retais atvejais gali duoti laisvanorišką sutikimą. Neretai darbuotojai „savo noru“ sutinka dėl to, kad bijo tokių neigiamų pasekmių kaip atleidimo iš darbo, nesulaukti paaukštinimo, būti nušalintu nuo darbo ir kitų.

Norint tvarkyti darbuotojų duomenis apie COVID-19 vakcinaciją ir remtis darbuotojo sutikimu, labai svarbu darbuotojams suteikti realią galimybę nesutikti su duomenų tvarkymu, dėl to nepatiriant jokių neigiamų pasekmių. Tuo atveju, jei darbuotojas sutikimo neduoda arba duotą sutikimą atšaukia – tokių duomenų tvarkyti nebegalima.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų