Tai „didžiausia bauda“, kurią konkurencijos tarnyba kada nors yra skyrusi už tai, kad kokia nors bendrovė nesilaikė vieno iš jos sprendimų, pareiškė reporteriams institucijos vadovė Isabelle De Silva.
Konkurencijos institucija savo svetainėje paskelbtame sprendime JAV bendrovei taip pat liepė žiniasklaidos leidėjams pateikti „pasiūlymą dėl atlygio už dabartinį jų autorių teisių saugomo turinio naudojimą“.
Antraip „Google“ grės rizika papildomai mokėti iki 900 tūkst. eurų per dieną žalai atlyginti, įspėjo institucija.
„Google“ atstovė spaudai naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime nurodė, jog institucijos sprendimas „labai nuvylė“ bendrovę.
„Per visą derybų laikotarpį elgėmės sąžiningai. Ši bauda neatspindi nei pastangų, kurių buvo imtasi, nei naujienų turinio naudojimo mūsų platformoje tikrovės“, – pareiškė bendrovė.
„Šis sprendimas daugiausia yra susijęs su derybomis, kurios vyko 2020 metų gegužės–rugsėjo mėnesiais. Nuo tada mes toliau dirbome su leidėjais ir naujienų agentūromis, siekdami bendro sutarimo.“
Užsitęsusi teisinė kova kilo dėl pretenzijų, jog „Google“, rodydama paieškos rezultatus, rodo ir žiniasklaidos grupių sukurtus straipsnius, nuotraukas bei vaizdo įrašus, tačiau už juos tinkamai neatsilygina.
„Google“ atsisakius laikytis naujojo ES įstatymo, kuriuo reglamentuojamos skaitmeninės autorių teisės, Prancūzijos konkurencijos institucija JAV bendrovei 2020 metų balandį liepė surengti „sąžiningas“ derybas su žiniasklaidos grupėmis.
Vadinamosiomis gretutinėmis teisėmis siekiama užtikrinti, kad naujienų leidėjams būtų mokama, kai jų turinys rodomas interneto svetainėse, internetinėse paieškos sistemose ir socialinės žiniasklaidos platformose.
Tačiau 2020 metų rugsėjį naujienų leidėjai, įskaitant „Agence France-Presse“ (AFP), reguliuotojams pateikė skundą, kuriame nurodė, jog „Google“ atsisako judėti į priekį sprendžiant klausimą dėl atlygio už turinio rodymą internetinėse paieškos sistemose.
„Sistemingas nesilaikymas“
Nors „Google“ tvirtina padariusi pažangą sprendžiant šį ginčą su žiniasklaidos bendrovėmis, Prancūzijos konkurencijos institucija pareiškė, jog bendrovės elgesys „rodo tyčinį, apgalvotą ir sistemingą“ jos nurodymo surengti sąžiningas derybas „nesilaikymą“.
Prancūzijos konkurencijos tarnybos antradienio sprendimo nekantriai laukė visos Europos žiniasklaidos priemonės, nes tai yra pirmasis kurios nors reguliavimo institucijos tokio pobūdžio sprendimas dėl ES gretutinių teisių politikos.
Žiniasklaidos priemonės, susidūrusios su vis mažėjančiu spausdintinių leidinių prenumeratorių skaičiumi, jau seniai skundžiasi, kad „Google“ nemoka atlygio naujienų autoriams, nors iš reklamos, kuri rodoma kartu su paieškos rezultatuose pateikiamu naujienų turiniu, uždirba milijonus eurų.
„Google“ iš pradžių atsisakė mokėti žiniasklaidos priemonėms už paieškos rezultatuose rodomas trumpas straipsnių ištraukas, nuotraukas ir vaizdo įrašų kadrus ir aiškino, jog lankytojų srautas, kurio dėl tokių paieškos rezultatų sulaukia žiniasklaidos priemonių svetainės, yra pakankamas atlygis.
Vėliau interneto milžinė sušvelnino savo poziciją ir lapkritį paskelbė, jog su prancūzų laikraščiais ir žurnalais, įskaitant populiariausius dienraščius „Le Monde“ ir „Le Figaro“, pasirašė „tam tikrus individualius susitarimus“ dėl autorių teisių mokesčio mokėjimo.
O antradienį AFP generalinius direktorius Fabrice‘as Friesas ir „Google“ įmonės Prancūzijoje vadovas Sebastienas Missoffe‘as bendrame pareiškime nurodė, kad „Google“ ir naujienų agentūra jau yra „priartėjusios prie susitarimo“ šiuo klausimu.
Gindamasi nuo pretenzijų, kad ji prisideda prie tradicinės žiniasklaidos žlugimo, „Google“ taip pat pabrėžia, jog palaiko žiniasklaidos grupes kitais būdais, įskaitant skubų finansavimą per COVID-19 krizę.
Prancūzija nėra vienintelė pasaulio šalis, kur „Google“ patiria reguliuotojų spaudimą.
Kone griežčiausią poziciją yra užėmusi Australija, reikalaujanti, kad „Google“ ir „Facebook“ mokėtų žiniasklaidos organizacijoms, kai jų turinys skelbiamas šių JAV milžinių platformose, ir grasinanti milijonų dolerių baudomis, jeigu šio reikalavimo nebus laikomasi.
Australijai šiuo klausimu priėmus svarbų įstatymą, „Google“ ir „Facebook“ su Australijos žiniasklaidos bendrovėmis pasirašė milijonų dolerių vertės susitarimus.
