Prancūzijos žiniasklaida tvirtina, kad krata yra susijusi su „Areva“ „urangeitu“ Nigeryje – abejotinomis operacijomis su uranu, kuriose dalyvavo Prancūzijos valstybinė korporacija, Nigerio valstybinė kasybos įmonė „Sopamin“ ir mažai žinomi tarpininkai.
Laikraščio „Le Courrier“ duomenimis, nagrinėjant sandorius buvo pastebėta su Rusija ir Libanu susijusių pėdsakų. Taip pat kilo įtarimų dėl Nigerio finansų ministro.
„Areva“ patvirtino, kad vykstant preliminariam tyrimui buvo atlikta krata, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė. O Prancūzijos prokuratūros finansų skyrius (PNF) atsisakė nurodyti kratos priežastį.
Tuo tarpu PNF artimi šaltiniai britų verslo dienraščiui „The Financial Times“ pareiškė, kad krata nebuvo susijusi su kasyklų Nigeryje įsigijimu. Prieš kelerius metus „Areva“ Nigeryje įsigijo turto už 1,8 mlrd. eurų ir dėl šio sandorio korporacijai galiausiai teko atlikti didelius nurašymus.
2016 metais į prokurorų akiratį pateko buvusi „Areva“ vadovė Anne Lauvergeon, kuri kaltinama tyčiniu duomenų apie nurašymus nuslėpimu įmonės veiklos ataskaitose.
