Rusija Arkties teritorijoje plečia savo energetines valdas – ten ketina pumpuoti dujas. Dėl galimybės žvalgyti ir išgauti energetinius išteklius Arkties teritorijoje konkuruoja ir kitos šalys. Tam reikia specialios technologijos, kuri dažnai gaminama tik Europos Sąjungos šalių gamyklose.
ES yra paskelbusi embargą prekėms, skirtoms Rusijai išgauti dujas ar naftą. Tai buvo atsakas į Rusijos paskelbtą embargą ES maisto gamintojams, kuriems rusų rinka yra uždaryta. Tačiau kai kurios Europos kompanijos bando apeiti šį draudimą.
Viena tokių – „Cameron Romania“, kuri per Lietuvą bandė siųsti krovinį Rusijos įmonei, užsiimančiai žvalgyba bei gavyba Arkties regione.
Sulaikyta dėl kelių priežasčių
Arkties teritorijoje pumpuoti dujas skirta įranga buvo sulaikyta penktadienį Lietuvoje, Muitinės departamento pareigūnų.
„Siunta sulaikyta, kadangi prekės yra dvejopos paskirties, ir tokiam eksportui turi būti pateikta eksporto licencija. Taip pat, eksportuojant iš Europos Sąjungos naftos ir dujų pramonėje naudojamus mechanizmus, eksportui yra taikomos atitinkamos sankcijos“, – paskelbė Muitinės departamentas.
Lietuvą vilkiku pasiekė Rumunijos kompanijoje „Cameron Romania“ pagaminta technologija, kuri buvo skirta Rusijai.
Tai, kad siuntėjas iš tiesų yra Rumunijos kompanija, 15min patvirtino ir Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus vyresnysis patarėjas Rolandas Jurgaitis.
Tiesa, jo duomenimis, eksporto procedūrą Lietuvos muitinėje deklaravo ne Rumunijos kompanija, o įmonė, registruota ne ES. Tikėtina, kad kroviniu rūpinosi Rusijos kompanija.
Gavėjas – Rusijos įmonė
Muitinės departamentas įtaria, kad prekių gavėjas yra įmonė „RU Arctic Gas“, kuri užsiima energetikos išteklių žvalgymų ir gavyba Arktyje. ES įmonės jai negali parduoti technologijos, skirtos energetikos ištekliams išgauti.
Tai buvo ne vienintelė priežastis, kodėl buvo sulaikytas krovinys. Muitinės departamentas įtaria, kad prekių, kurių deklaruojama vertė yra daugiau nei milijonas eurų, reali vertė yra sumažinta. Muitininkai mano, kad tikroji krovinio vertė viršija tris milijonus eurų.
Dar daugiau klausimų kelia tai, kad Rumunijos įmonė, kurioje pagaminta technologija, priklauso Prancūzijos pramonės gigantui „Schlumberger“.
Rytų Europos studijų analitikui Mariui Laurinavičiui neatrodo, kad tai panašu į klaidą. „Man nepanašu į apsižioplinimą. Tarpininkai – įprasta rusiška schema. Patys prancūzai greičiausiai siųsti nenori, todėl daro per rumunus. Taip ir dėmesio mažiau. Manau, jie tikėjosi, kad praeis šis krovinys“, – 15min sakė jis.
Tiesa, pasak jo, kol kas per mažai informacijos, kad būtų galima daryti tvirtas išvadas. Muitinės departamentas toliau tęsia tyrimą.
