Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė, kad tai būtina 700 MW galios jungties patikimumui. Tuo metu elektros tiekimą Lietuvos vartotojams užtikrins šalyje veikiančios elektrinės ir kitos tarpsisteminės jungtys su kaimynais.
Remonto darbus atliks „Litgrid“ specialistai kartu su rangovėmis „Tetas“, „Fima“, „Hitachi ABB Power Grids“, o kabelio gedimų vietos nustatymo įrangos bandymus – ir Vokietijos „Highvolt Pruftechnik Dresden“.
Pastarąjį kartą planinis „NordBalt“ remontas atliktas pernai rugsėjį.
Praėjusią savaitę „Litgrid“ akcininkai pritarė 17 mln. eurų vertės (be PVM) sutarčiai su Švedijos „NKT HV Cables“, kuri prireikus remontuotų „NordBalt“. Pagal sutartį kasmetinis mokestis rangovei siektų 300 tūkst. eurų – jis bus mokamas, kad būtų nuolat parengtas laivas, brigada.
Anksčiau dažnai gedusi 700 megavatų (MW) galios „NordBalt“ 2018-aisiais buvo remontuojama, pakeičiant sausumos kabelio movas. Garantinį remontą atliko Danijos bendrovė NKT, perėmusi įsipareigojimus iš kabelį gaminusios ir tiesusios Švedijos kompanijos ABB, o pastarosios kabelių gamybos verslą įsigijo Švedijos „NKT HV Cables“. NKT subrangovė buvo kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“.
550 mln. eurų vertės „NordBalt“ projektą įgyvendino „Litgrid“ ir „Svenska Kraftnat“. 450 km ilgio jungtis pradėjo veikti 2016 metų vasarį.
„Litgrid“ skelbia, kad pirmąjį šių metų pusmetį per „NordBalt“ į Lietuvą importuota 2,6 TWh elektros energijos, tai sudarė apie 45 proc. viso elektros importo.
