Tokia išvada daroma remiantis dvejų metų eksperimento Geteborge, „Volvo“ mieste, rezultatais. Tam, kad sutrumpintų žmonėms darbo dienos trukmę iki 6 valandų, 68 slauges turintys senelių slaugos namai Svartedalen turėjo papildomai pasamdyti 17 žmonių, kas papildomai kainavo 12 mln. kronų (2,2 mln. dolerių).
Eksperimentas rodo, kad dėl sutrumpintos darbo dienos darbuotojai jaučiasi sveikesni, taigi rečiau jiems reikalingas nedarbingumo lapelis, taip pat pagerėjo jų teikiamų paslaugų kokybė. Nepaisant to, Geteborgas nesieks įteisinti trumpesnės darbo dienos.
„Tai yra susiję su didesnėmis kainomis. Tai yra smarkiai per brangu“, – sakė vietos kairiųjų pažiūrų politikas Danielis Bernmaras, atsakingas už pagyvenusių žmonių slaugą savivaldybėje.
Geteborgo atvejis yra tik vienas iš daugelio Švedijos, besididžiuojančios gerovės valstybės etikete, eksperimentų sutrumpinti darbo dieną. Švedijos bandymai yra stebimi visame pasaulyje.
Istoriniai duomenys rodo, kad vidutinė darbo trukmė Švedijoje per pastarąjį šimtmetį sutrumpėjo. Tačiau šiuo metu sutrumpinti darbo dieną iki 6 valandų nacionaliniu mastu nėra.
D.Bernmaras norėtų pamatyti daugiau tyrimų, kurie analizuotų, kokią ilgalaikę naudą visuomenei gali suteikti trumpesnė darbo diena. Vienas argumentų – intensyvaus darbo profesijų atstovai galėtų dirbti daugiau metų.
„Aš asmeniškai manau, kad trumpesnė darbo diena yra ilgalaikis sprendimas. Kuo turtingesni mes tampame, tuo labiau turime pasinaudoti tuo kitais būdais nei naujo automobilio įsigijimas ar didesnis vartojimas“, – kalbėjo politikas.
