Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Prekių ženklai: kaip netapti savo paties prekių ženklo „vagimi“?

Sukūrėte prekių ženklą ir svarstote – registruoti jį ar ne? Galbūt, manote, reikėtų luktelėti – patikrinti, kaip seksis rinkoje, jei „įsivažiuos“, užregistruoti ir įgyti jo išimtines teises visada spėsite? Spręsti jums, tačiau patentinės patikėtinės Aušra Pakėnienė ir Inga Lukauskienė perspėja, kad taip tiesiog rizikuojama tapti savo paties prekių ženklo „vagimi“. Vieną dieną galite sulaukti draudimo naudoti savo prekių ženklą, nes kažkas jį jau užregistravo greičiau už jus. Arba... Jūsų prekių ženklas jau „apsigyveno“ Kinijoje, todėl patekti į šios šalies rinką jau negalite.
Verslininkas
Verslininkas / 123rf.com

Įgyti teises į savo prekių ženklą

Legalus ir visateisis prekių ženklo gyvenimas prasideda kelias etapais. Pirmasis – jo sukūrimas, antrasis – jo apsauga. Būtina atkreipti dėmesį, kad antrasis žingsnis – ne mažiau svarbus už pirmąjį, o kai kuriais atvejais – net svarbesnis, nes jo neatlikus, visos pastangos gali nueiti šuniui ant uodegos arba smarkiai papurtyti piniginę. Neapsaugojus prekių ženklo rizikuojama prarasti teises į šią intelektinę savybę ir sulaukti netikėtų bei nemalonių žinių – jums gali būti uždrausta naudoti šį prekių ženklą, nes jis jau registruotas.

Patentinė patikėtinė Inga Lukauskienė teigė, kad jokie teisės aktai nenumato, kad prekių ženklo registracija yra būtina tam, kad jį būtų galima naudoti (kaip, tarkim, transporto priemonės atveju), tačiau registruoti prekių ženklą patartina, ir ne vien dėl to, kad tik registracija suteikia išimtines teises į prekių ženklą. „Prekių ženklų įstatyme įtvirtintos išimtinės teisės yra suteikiamos ir ginamos tik tuomet, kai prekių ženklas yra įregistruotas – tik registruoto prekių ženklo savininkas gali ginčyti vėlesnių ženklų registracijas arba uždrausti panašų žymenį naudoti.

Žinoma, yra numatyta galimybė ginčyti vėlesnio ženklo registraciją ir tuo atveju, jeigu ankstesnis ženklas yra neregistruotas, tačiau tokiu atveju tektų įrodinėti ne tik ženklų panašumą, bet ir tai, kad vėlesnio ženklo pareiškėjas elgėsi nesąžiningai – būtent tai ir yra didžiausia problema daugeliu atvejų, nes vien tik žinojimo apie ankstesnį naudojamą ženklą nepakanka, reikia dar įrodyti, kad ankstesnis ženklas bent jau turi reputaciją, kad jis yra žinomas atitinkamame sektoriuje, ir kad vėlesnio ženklo pareiškėjas realiai naudojasi ankstesnio ženklo žinomumu, reputacija“, – aiškino specialistė.

Svarbu paminėti, kad prekių ženklas registruojamas tam tikroms prekėms ar paslaugoms.

Svarbu registruoti prekių ženklą tam, kad jis įgautų apsaugą, ir tam, kad pats kūrėjas turėtų išimtines teises į jį, kalbėjo patentinė patikėtinė Aušra Pakėnienė. „Ką reiškia ta apsauga? Viena vertus, tada prekių ženklo kūrėjas pats gali savo intelektinę nuosavybę naudoti kaip nori, o antra – jis gali leisti arba drausti kitiems jį naudoti. A.Pakėnienė atkreipė dėmesį, kad prekių ženklo registravimas neapima viso pasaulio ir visų segmentų, kaip kartais manoma. „Svarbu paminėti, kad prekių ženklas registruojamas tam tikroms prekėms ar paslaugoms. Žmonės neretai galvoja, kad jis registruojamas apskritai visoms sritims, tačiau registruotas prekių ženklas gauna apsaugą, sakykime, tam tikroje klasėje ar srityje, į kurias skirstomos prekės ar paslaugos. Sakykime, vaistams, juvelyriniams dirbiniams, prekybos paslaugoms, grožio salonų srityje ir t.t. Registruodamas prekių ženklą, apsaugai savo teises ir įgyji teisę leisti ar drausti naudoti tokį ar panašų ženklą tam tikrame segmente“, – dėstė prekių ženklų apsaugos žinovė.

Brangi rizika

Kuo rizikuoja prekių ženklo kūrėjas, atidėdamas šį žingsnį vėlesniam laikui? A. Pakėnienė atsako paprastai – neturėti teisių į savo paties prekių ženklą.

„Kokia rizika? Kad žmogui pačiam uždraus naudoti jo prekių ženklą. Būna, kad naudoja sukurtą prekių ženklą, neregistruoja, o po kurio laiko gauna pretenziją iš ko nors, nes per tą laiką sugebėjo tą (kad ir ne savo sukurtą) prekių ženklą registruoti. Kitaip tariant, situacija gali apsisukti prieš patį prekių ženklo kūrėją. Tada, aišku, yra bandoma apsiginti, įrodyti, kad registracija nesąžininga, kad tas prekių ženklas sukurtas ir naudojamas seniai, renkami įrodymai, einama į ginčus, tačiau visa tai kainuoja brangiai. Būna, kad žmonės atsikovoja savo intelektinę nuosavybę, tačiau tai kainuoja ir laiko, ir pinigų. Užsiregistruoti ir apsisaugoti iš karto kainuoja daug mažiau nei vėliau bandyti įrodyti savo teisę“, – apie galimas grėsmes pasakojo specialistė.

Lietuviai užsakė pas juos gaminti kokią nors prekę, jau, žiūrėk, tas prekių ženklas užregistruojamas Kinijos prekių ženklų biure.

A.Pakėnienė pasakojo, kad ganėtinai dažnai pasitaiko ir kitokių atvejų, kai lietuviškas prekių ženklas, kūrėjui nežinant, „nukeliauja“ į kitą šalį. „Kaip žinome, pavyzdžiui, kopijuoti prekių ženklus labai mėgsta kinai. Jie tik pamato, kad lietuviai užsakė pas juos gaminti kokią nors prekę, jau, žiūrėk, tas prekių ženklas užregistruojamas Kinijos prekių ženklų biure.

Taip, beje, nutinka ganėtinai dažnai. Nuginčyti tokiu atveju sunku, nes naudojimo Kinijoje negali įrodyti, žmogus gali įrodyti tik naudojimą Lietuvoje ar Europos Sąjungoje. Net jei ir bandytų įrodyti, Kinijoje procesai užtrunka ilgai – gali iki metų, o prekių ženklo savininkas įvežti savo prekių į Kinija per tą laiką jau nebegali. Nes platintojas ar kitas žmogus, užregistravęs tą lietuvišką ženklą, jau draudžia jam jį naudoti Kinijoje“, – vieną iš dažnų situacijų pateikė patentinė patikėtinė.

Apsisaugoti nuo tokių „staigmenų“, anot specialisčių, paprasta – tiesiog registruoti prekių ženklą, jį sukūrus. Tiesa, anot A.Pakėnienės, apie intelektinės nuosavybės apsaugą žmonės žino vis daugiau, todėl vis dažniau nedelsia ir su prekių ženklų registru. Tik, juokavo, neretai ateidami painioja sąvoką – patentą ir registrą. Specialistė atkreipė dėmesį, kad patentuojami išradimai, o registruojami – prekių ženklai.

Nacionalinė ar tarptautinė apsauga?

Prekių ženklą, anot I. Lukauskienės, galima apsaugoti įvairiomis formomis: jeigu jo pagrindinis elementas yra žodinis, paprastai rekomenduojame registruoti žodinį prekių ženklą, tačiau jeigu žodinis elementas turi silpną skiriamąjį požymį arba atlikus tyrimą randame panašių prekių ženklų, rekomenduojame registruoti visą logotipą, sudarytą iš žodžio (žodžių) ir grafinių elementų, piešinių.

„Prekių ženklų teisėje yra įtvirtinta, kad plačiausias teises suteikia žodinio prekių ženklo registracija, tačiau tuo atveju, jeigu kyla abejonė dėl galimybės tokį ženklą registruoti, kartais kombinuotas prekių ženklas yra kita, ir visai nebloga, išeitis. Nepamirština ir tai, kad spalvoto prekių ženklo apsauga yra siauriausia – išimtinė teisė yra suteikiama tik į tokiomis spalvomis išpildytą ženklą, tačiau skiriant pakankamai lėšų prekių ženklų apsaugai, patartina registruoti ir žodinį, ir vaizdinį prekių ženklą, papildomai apsaugant ir spalvoto prekių ženklo vaizdą, taip užsitikrinant maksimalią apsaugą“, – komentavo pašnekovė.

Norint registruoti ir apsaugoti prekių ženklą, taip pat svarbu nuspręsti dėl apsaugos teritorijos – tai priklauso nuo įmonės poreikių ir verslo planų – ar įmonė ketina veiklą vykdyti už Lietuvos ribų, o gal planuoja savo prekes platinti kitose šalyse. Taip pat svarbus ir finansinis aspektas – kuo platesnė teritorinė apsauga, natūralu, tuo daugiu įmonei ji kainuos.

„Galima rinktis lietuvišką – nacionalinį – registrą, galima rinktis ir teritorinę apsaugą – gauti prekių ženklo apsaugą visoje Europos Sąjungoje (teikiant paraišką Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai – red.). Taip pat galima rinktis ir tarptautinę registraciją, tačiau į ją pretenduoti leidžiama tik turint bent vieną iš anksčiau minėtų registracijų – nacionalinę arba europinę. Tarptautinė apsauga gali būti labai plati – jai priklauso daugiau nei šimtas šalių – ir ji gali būti nuolat plečiama į tam tikras valstybes. Tarptautinei registracijai priklauso vadinamosios Madrido protokolo šalys, kasmet prie jos prisijungia vis daugiau valstybių, ir būtent jose gali būti taikoma apsauga.

Apsauga plečiama ne į visas, bet į konkrečias šalis, kuriose numatoma prekiauti ar teikti paslaugas. Prekių ženklo savininkas renkasi tai, kas jam aktualu – sakykime, Jungtines Amerikos Valstijas, Rusiją ar kokią kitą šalį, galima ir į kelias ar keliasdešimt. Tarptautinės registracijos kaina ir priklauso nuo to, koks skaičius šalių registracijai pasirenkamas“, – apie prekių ženklo apsaugos galimybes kalbėjo A.Pakėnienė.

Prieš apsisprendžiant registruoti prekių ženklą, I. Lukauskienė patarė pirmiausia įvertinti, kur ženklas bus naudojamas, kokioms prekėms ar paslaugoms, taip pat atsižvelgiant į galimus plėtros planus, tačiau itin svarbu yra įsitikinti, ar ženklo registracija yra galima – dėl absoliučių reikalavimų, taip pat ir dėl jau registruotų ar pareikštų registruoti ankstesnių prekių ženklų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu nepakanka pasitikrinti, ar nėra tapačių ženklų, nes ir ženklų panašumas yra kliūtis sėkmingai ir saugiai prekių ženklo registracijai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?