„Atsižvelgiant į situacijos vystymąsi, svarstysime, ar galime priimti sprendimą bandyti atgaivinti smulkųjį ir vidutinį verslą tam tikra apimtimi, žinoma, tik laikantis visų galimų ir Vyriausybės nustatytų reikalavimų bei saugumo priemonių“, – balandžio pradžioje kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.
Trečiadienį Vyriausybė priėmė sprendimą ir leido dirbti „parduotuvėms, į kurių patalpas patekti yra įrengtas atskiras tiesioginis įėjimas iš lauko pusės ir kurių patalpose ribojamas pirkėjų ir kitų lankytojų srautas: užtikrinamas ne mažesnis nei 10 kv. m vienam pirkėjui tenkantis prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas pirkėjas“.
Kadangi Vyriausybės nutarime nebuvo apribotas prekybos centrų plotas, netrukus po jo įsigaliojimo darbą pradėjo didieji prekybos centrai: „Senukai“, „Ermitažas“, „Depo“, „Ikea“.
Tačiau smulkiesiems prekybininkams nėra taip paprasta. Namų apdailos bei interjero medžiagų prekybos centro „Unideco“ akcininkė Jolanta Mockuvienė 15min teigė, kad pradėti veiklos kol kas negali, mat centre daug skirtingų smulkių prekybininkų prekiauja po vienu stogu. Taigi techniškai kiekvienas neturi atskiro įėjimo, nors prekybos centro patalpos nesiskiria nuo kitų, jau atsidariusių didžiųjų tinklų, o ir žmonių srautas specializuotų prekių parduotuvėje yra daug mažesnis.
„Unideco“ akcininkė: yra sudarytos nevienodos sąlygos
J.Mockuvienė teigė atstovaujanti smulkaus verslo klasteriui ir vis dar negalinti atidaryti prekybos centro.
„Aš manau, kad yra neteisinga leisti dirbti dideliems prekybos centrams, kaip „Senukai“, „Depo“, o neleisti dirbti mažiems“, – kalbėjo J.Mockuvienė.
Ji taip apibūdino savo prekybos centro „Unideco“ situaciją: „Ten dirba daugiausia tik smulkus verslas ir dabar, kadangi mes esame prekybos centras, mes negalime dirbti, nors pas mus kvadratūra yra 4 tūkstančiai kvadratinių metrų, dirbančių yra 36. Tai jau realiai mes turime 100 kvadratinių metrų žmogui. Pirkėjai pas mus ateina tik žinodami, ko reikia, nes pas mus nėra nei pomidorų padažo, nei miltų, yra grindys, durys ir šviestuvai – pagrindinės prekių grupės. Tai aš galvoju, kad realiai yra sudarytos nevienodos sąlygos atsigauti verslui.“
J.Mockuvienė teigė, kad pagrindinė priežastis, kodėl negali atidaryti prekybos centro – ten 36 skirtingi prekybininkai dirba po vienu stogu.
„Klientai skambina nuolat, mes bandome ir internetu prekiauti, bet žmogus įsirenginėja, pabaiginėja namus, jam reikia pamatyti tą prekę. Tai mes sudarydami visas sąlygas vis tiek negalim dirbti. <...> Remiantis kitų Europos šalių pavyzdžiais, tai, pavyzdžiui, Vokietija atidarinėja tik smulkaus verslo parduotuves“, – sakė J.Mockuvienė.
Ji laukia kito karantino švelninimo etapo: „Ir mūsų nuomininkai visi tiesiog laukia. Nesinori pažeidinėti įstatymų, nes mums viena bauda yra 6 tūkstančiai eurų, o 6 tūkstančiai eurų yra [daug] dabartinėje situacijoje, kai mes iš nuomininkų apskritai nuomos neimam nuo pat pradžios karantino, nes smulkus verslas, iš ko jis [mokės].“
Ji taip pat teigė, kad dabar Vyriausybės siūlomam nuomos mokesčio kompensavimui turėtų būti taikomos lubos, nes prekybininkai nuomojasi plotus už skirtingas kainas ir kompensavus brangiau besinuomojantiems, kitiems pinigų gali tiesiog nelikti.
M.Jurgilas: valstybės pagalba vienam sektoriui nėra teisinga
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas savo komentare rašė, kad Vyriausybės šiuo metu siūloma 100 mln. Eur vertės nekilnojamojo turto (NT) nuomos kompensavimo priemonė prilygintina subsidijai išskirtinai vieno sektoriaus įmonėms – komercinio NT, t.y. daugiausia biurų ir prekybos centrų, savininkams. Tai reiškia, kad tiesioginiai tokios valstybės paramos gavėjai bus daugiausia komercinį NT valdančios stambiosios įmonės ar investiciniai fondai, į kuriuos investavę turtingesni asmenys.
„Tokia dosni valstybės pagalba vienam sektoriui nėra teisinga kitų sektorių atžvilgiu ir mažina Vyriausybės pagalbos verslui paketo efektyvumą“, – komentavo M.Jurgilas.
Jis teigė, kad pagal dabartinius siūlymus, ši priemonė užtikrintų NT nuomotojams 70 proc. pajamų srautą iš nuomos įplaukų, palyginti su padėtimi iki paskelbiant karantiną, o tokių išskirtinių sąlygų neturi joks kitas šalyje veikiantis verslo sektorius. Savo ruožtu, nuomininkai, kurių didžioji dalis, tikėtina, yra smulkaus verslo įmonės, turės prisidėti 20 proc., net ir jei pajamų iš savo verslo apskritai karantino metu negauna.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad apie du trečdaliai labiausiai karantino paveiktoms veikloms vykdyti skirtų pastatų ir patalpų yra apskritai nenuomojama, todėl į vyriausybės skiriamą paramą nuosavybės teise patalpas valdantys verslai pretenduoti galimybės neturėtų, o visa verslo prisiimama našta šių pastatų išlaikymui ir įsigijimui (jei įsigyta su paskola) – tenka verslo sąnaudoms.
„Tokiu atveju gali būti iškraipoma NT rinka, teikianti didesnes paskatas NT nuomai nei nuosavybei“, – rašoma M.Jurgilo komentare.
A.Veryga: buvo vertinama, ar centruose nesikaups daug žmonių
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį paklaustas, kodėl nutiko taip, kad iš pradžių kalbėjus apie mažų parduotuvių atidarymą, galiausiai buvo atidaryti dideli prekybos centrai, sakė, kad toks sprendimas buvo priimtas remiantis maisto prekių parduotuvių pavyzdžiais.
„Aš esu ne kartą komentavęs ir minėjęs, kad pirmiausiai bus priimami sprendimai dėl tokių veiklų arba vietų, kur panašūs modeliai jau veikia, egzistuoja ir kol kas nesukėlė kažkokių didesnių problemų.
Tai yra tos pačios prekybos vietos, kur matant, kad veikia maisto prekių parduotuvės ir laikantis tam tikrų reikalavimų, situacija buvo suvaldyta. Tai dėl to ir buvo priimti sprendimai leisti prekiauti ir kitose vietose. Vėlgi tuos sprendimus vertinant pirmiausiai tuo aspektu, ar atidarymas tam tikrų prekybos vietų neleis ten kauptis didesniam skaičiui gyventojų“, – kalbėjo A.Veryga.
