Pernai gruodį išleista knyga „Kabinetas 339“ pasakoja apie 15min žurnalistų Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo metus trukusį žurnalistinį tyrimą, kurio centre – premjeras S.Skvernelis. Knygoje aprašomi su premjeru susiję įvykiai, analizuojami jo priimami sprendimai, vertinamos tokių sprendimų priėmimo aplinkybės. Šios knygos išleidimas buvo viešinamas kino teatruose, radijo stotyse.
VVTAT šiemet kovo 4 dieną gavo S.Skvernelio skundą dėl „be sutikimo reklamoje naudojamos Pareiškėjo nuomonės, fizinio asmens atvaizdo, garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos pažeidimų“.
Premjero skunde argumentuojama, esą knygos „Kabinetas 339“ reklamoje be sutikimo naudojamas atvaizdas ir balsas, bei pateikiama fizinio asmens nuomonė, pažeidžiama teisė į privatumą. Nurodoma, kad be sutikimo buvo siekiama jį įžeisti, pažeminti, o ne informuoti visuomenę apie premjero veiklą ir „tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise“. Taip pat argumentuojama, kad balsas ir atvaizdas naudojamas komerciniais tikslais.
„Skunde nurodyta, jog knygos „Kabinetas 339“ reklamoje vaizduojamas atvaizdas leidžia lengvai identifikuoti, kad reklamoje yra panaudotas Pareiškėjo atvaizdas ir balsas“, – rašoma VVTAT nutarime, kuriuo nuspręsta pradėti bylos nagrinėjimo procedūrą.
Premjero skundas grindžiamas Civilinio kodekso 2.22 straipsniu, kuriuo reglamentuojama žmogaus teisė į atvaizdą, taip pat Reklamos įstatymo nuostatomis, kuriame įtvirtinti draudimai naudoti reklamą, jei joje be fizinio asmens sutikimo naudojamas vardas, pavardė ar kiti duomenys, atvaizdas ar nuomonė, arba žeminama žmogaus garbė ir orumas.
VVTAT bylą pradėjo nagrinėti – posėdis įvyko praėjusį trečiadienį, tačiau byla atidėta gavus papildomų šalių paaiškinimų.
15min: tai išskirtinai visuomenės informavimo tikslais
Naujienų portalas 15min nesutinka su premjero skunde pateikiamais argumentais – knygos „Kabinetas 339“ reklama buvo skleidžiama išskirtinai visuomenės informavimo tikslais, nurodoma atsiliepime.
Reklamoje buvo naudojamas tik knygos viršelis, kurio dalis – meniškai nupieštas žmogaus siluetas. Čia vaizduojamas meninis autoriaus sprendimas, o ne asmens nuotrauka, portretas ar kitoks atvaizdas.
Reklamoje buvo naudojama ištrauka iš viešo Seimo rytinio posėdžio, kuriame 2018 m. spalio 16 d. buvo išsakyta S.Skvernelio frazė: „Visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti.“
15min laikosi pozicijos, kad pareiškėjas S.Skvernelis yra Vyriausybės ministras pirmininkas ir besąlygiškai laikomas viešu asmeniu. Premjero kaip viešo asmens statusas negali būti kvestionuojamas, o visa su jo profesine veikla susijusi ir skelbiama informacija atitinka viešą interesą bei tenkina visuomenės interesą žinoti.
Knygoje, kaip ir jos reklamoje, skelbiama žurnalistų surinkta informacija, susijusi su premjero profesine veikla.
„Premjeras nepagrįstai gina savo teisę į privatumą, nurodydamas, kad buvo viešai paskelbta jo nuomonė, nes vieno svarbiausių valstybės pareigūnų viešai išsakytas pareiškimas Seimo tribūnoje posėdžio metu nėra jo asmeninė privataus asmens nuomonė“, – teigiama naujienų portalo 15min atsiliepime.
15min yra visuomenės informavimo priemonė, knygos autoriai – žurnalistai B.Davidonytė ir D.Pancerovas – atlikdami savo tiesiogines darbo funkcijas parašė tiriamosios žurnalistikos knygą, kuriai turėtų būti taikomas Visuomenės informavimo įstatymas.
Savo skundu premjeras VVTAT prašo sustabdyti knygos „Kabinetas 339“ reklamos skleidimą ir naudojimą, skirti Reklamos įstatyme numatyta baudą, kurios dydis siektų iki 1,5 proc. metinių pajamų, bet ne daugiau kaip vienas šimtas tūkstančių eurų.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra valstybės įstaiga prie Teisingumo ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinanti vartotojų teisių apsaugą.
D.Radzevičius lygina su cenzūra: ar uždraus reklamuoti ir „Dviračio žinias“?
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, susipažinęs su bylos medžiaga, absurdišku vadina premjero S.Skvernelio skundą.
„Pirma, knyga yra kaip ir žurnalas, laikraštis, televizija – tai visuomenės informavimo priemonė. O antra, visuomenės informavimo priemonei kalbėti, rašyti, apie viešus asmenis, pateikti visuomenei, anonsuoti, reklamuoti – šitų dalykų niekas neatšaukė. Dabar, jei premjero pavyzdžiu pasektų Lenino ar Stalino anūkai – uždraustų reklamuoti Grūto parką ir ten esančias skulptūras, atvaizdus. Atvirai kalbant, čia turbūt didžiausio absurdo pavyzdys, nė vienas viešasis asmuo turbūt tokios nesąmonės nedarytų“, – teigė D.Radzevičius.
Jis vertina, kad knygos „Kabinetas 339“ reklamoje nėra pateikiama nieko iš privataus premjero gyvenimo.
„Premjeras turėtų nepamiršti, kad jis jokiomis aplinkybėmis nėra privatus asmuo, ypač kai pateikiamos jo viešos kalbos ar citatos, ar atvaizdas. Jis niekada nebuvo, netampa ir artimiausiu metu, panašu, netaps privačiu asmeniu. Kokia forma bebūtų informuojama visuomenėje, jis neturi tokios visuomenės teisės į informaciją atimti. Jei premjeras norėtų būti privatus asmuo, galbūt jam reikėtų pasitraukti“, – vertina D.Radzevičius.
Žurnalistus vienijančios organizacijos vadovas bandymą uždrausti reklamą prilygina cenzūrai – teisinėmis priemonėmis, baudomis siekiama įbauginti, atgrasyti nuo knygų rašymo ar platinimo. Tačiau efektas gali būti priešingas.
„Man taip ir liko neaišku, kokie tikrieji premjero tikslai apskritai tą skundą rašant. Panašu, kad tokiu skundu, norėdamas uždrausti reklamą ar prekybą, jis pats ir pareklamuos ir knygą, ir leidėjus. Aš iš argumentavimo pasigendu sisteminio požiūrio, viešo žmogaus supratimo, kas vis dėlto yra kūrybinė laisvė rašyti knygas ar skulptūras daryti ir kartu jas reklamuoti ar visuomenei pateikti“, – kalba D.Radzevičius.
Jam nesuprantami ir politiko skunde išsakomi teiginiai apie galimą garbės ar orumo įžeidimą ar naudojimą komerciniams tikslams.
„Na, tai tegul tada premjeras dar uždraudžia „Dviračio žinių“ reklamas, televizijos reportažų anonsus, kurie reklamuojami lygiai taip pat. Jis yra viešas asmuo, tegu nepamiršta to. Visuomenės teisė į informaciją apima ir teisę į knygą, ir į jos anonsą ar reklamą, mes turime teisę kaip vartotojai susipažinti su reklamuojamu kūriniu, kas tai bebūtų, ar spektaklis, ar koncertas, ar knyga. Čia premjeras yra pagrindinis knygos personažas. Jei premjero atvaizdas ir kalbėjimas jį žeidžia, na, tai jis pats save įžeidžia“, – vertina D.Radzevičius.
Jis primena, kad viešų asmenų ir politikų kritikos ribos yra itin plačios, tą rodo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.
