T.Beržinskas sako, kad V.Tomkaus ir S.Skvernelio susitikimas vyko praėjusį rudenį, po Seimo rinkimų – jame leidėjas ir informavo apie siūlymą. Premjerą šie siūlymai pasiekė ir iš Seimo – apie ketinimus siūlyti valstybei įsigyti dalį „Eltos“ premjero aplinką pripažino informavęs ir Seimo „valstietis“ Povilas Urbšys. Jis sako tik perdavęs buvusio kolegos parlamente „darbiečio“ Gedimino Jakavonio prašymą – G.Jakavonis beveik dešimtmetį dirba „Respublikoje“ politikos apžvalgininku ir bendrauja su V.Tomkumi.
„Apie tai, kad yra toks siūlymas, informuotas buvau aš, apie tai mane informavo Seimo narys Povilas Urbšys, aš apie tai informavau premjerą. Kadangi premjero principinė pozicija yra tokia, kad negali ir neturi būti jokios valstybinės žiniasklaidos ir ji niekada nebus keičiama, buvo iškart aišku, kad to pasiūlymo įgyvendinimo jokiomis kryptimis ir formomis nebus siekiama“, – BNS penktadienį sakė T.Beržinskas.
Jis patvirtino, kad panašiu metu idėją, jog valstybė pirktų dalį naujienų agentūros akcijų, S.Skverneliui pristatė ir tiesiogiai pats V.Tomkus.
„Kadencijos pradžioje premjeras susitiko beveik su visų žiniasklaidos priemonių vadovais, tarp jų – ir su V.Tomkumi. Pokalbio metu buvo paminėta ir tokia galimybė, bet premjero pozicija buvo ta pati“, – pridūrė jis.
Tuo metu pats P.Urbšys sako neatsimenantis, ar apie V.Tomkaus planus informavo tiesiogiai S.Skvernelį, nes įvykio nesureikšmino.
„Nepamenu, ar per premjerą (kreipiausi – BNS) į Beržinską, ar per Beržinską į premjerą. Jei atsiminčiau, pasakyčiau, negaliu prisiminti tiksliai (...), nes nesureikšminu šito dalyko“, – sakė politikas.
Jis teigė pažįstantis G.Jakavonį tik iš darbo praėjusios kadencijos Seime, šiam nepatekus į šios kadencijos Seimą dar kurį laiką palaikė ryšį, tačiau jis, esą, nutrūko po balsavimo dėl urėdijų reformos, kurią P.Urbšys palaikė. Tai patvirtino ir G.Jakavonis.
„Aš suprantu, kad jis bendrauja su Vitu (Tomkumi – BNS). O man nerūpėjo (Vyriausybės – BNS) reakcijos, nebuvau suinteresuotas turėti kažkokią reakciją, manęs tik Jakavonio buvo paprašyta perduoti ketinimą“, – aiškino P.Urbšys.
Asmeniškai „valstiečių“ atstovas sako V.Tomkaus nepažįstantis, tik perdavęs premjero aplinkai G.Jakavonio prašymą informuoti apie akcininkų ketinimus.
G.Jakavonis: kad „Eltą“ įsigijo buvusi padėjėja, buvo netikėta
G.Jakavonis BNS patvirtino, kad P.Urbšio prašė informuoti premjerą apie idėją, bet vėlesniuose pokalbiuose nedalyvavo.
„Jei ir ėjo tokios kalbos, kaip suprantu, jos nepasiteisino. Idėja sklandė, kad susitiktų jie (S.Skvernelis ir V.Tomkus – BNS), bet ji ir liko niekinė, kiek žinau. Gal susitiko, gal telefonu kalbėjo, negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, nes Tomkus Lietuvoje nedažnai būna“, – svarstė jis.
Buvęs parlamentaras praėjusią kadenciją dirbo Darbo partijos frakcijoje. Jis aiškina, kad partijoje buvo tik apie pusmetį, save visą laiką siejo su Artūro Paulausko vadovauta „Naująja sąjunga“ ir šiuo metu „darbiečiams“ nebepriklauso.
V.Tomkus BNS penktadienį patvirtino, kad „Eltos“ kontrolinį akcijų paketą įsigyja buvusi „Respublikos leidinių“ reklamos ir komercijos direktorė Gitana Markovičienė. Ji praėjusią Seimo kadenciją buvo G.Jakavonio padėjėja-sekretorė Seime. Yra pati kandidatavusi į Seimą bei Europos Parlamentą kaip Darbo partijos atstovė.
„Atvirai pasakius, man buvo netikėta, niekas manęs neinformavo – po fakto išgirdau, kad tokie veiksmai įvyko“, – sakė jis. G.Jakavonis taip pat sako negalintis komentuoti finansinių G.Markovičienės galimybių įsigyti agentūros akcijas.
Pats G.Jakavonis taip pat patvirtino susitikęs su premjeru S.Skverneliu, tačiau ne kaip politikas ar derybininkas, o kaip žurnalistas. „Respublikoje“ jis sako oficialiai įsidarbinęs praėjus vos kelioms dienoms po nesėkmingų rinkimų pernai rudenį, o ankstesniais metais dirbęs visuomeniniais pagrindais.
„Vyriausybėje esu vieną kartą buvęs, su S.Skverneliu susitikęs, daręs interviu, bet ne šita tema. Interviu buvo atspausdintas „Respublikoje“ ir „Vakaro žiniose“, – sakė jis.
DP juodosios kasos milijonas litų – „Respublikos“ prenumeratoms
„Respublikos leidinių“ savininkas V.Tomkus teigė, jog sandorį su buvusia Darbo partijos viena vadovių G.Markovičiene lėmė ne tiek kaina, o patikusios pažiūros. Be to, leidėjas tikino, jog G.Markovičienę žeidžia žiniasklaidoje pateikiama informacija apie jos sąsajas su Darbo partija.
„Ją, kaip suprantu, žeidžia tas parašymas, kad kažkokiai partijai priklauso ar panašiai, nes dar nieko nepadarė, sandėris neįvyko, o jau ją apkaltina, kad čia kažkokia statytinė ir panašiai“, – teigė V.Tomkus.
Pati G.Markovičienė penktadienį išplatintame pranešime pabrėžia atsiribojanti nuo žiniasklaidos, verslo ar politikos grupių interesų ir sieksianti, kad agentūra „Elta“ taptų geriausia.
Žiniasklaidos grupės „Respublikos leidiniai“ savininkas Vitas Tomkus daugiau nei prieš dešimtmetį iš šios partijos „juodosios kasos“ galėjo gauti beveik milijoną litų – 927 tūkst. 837 litus (apie 270 tūkst. eurų).
„Galima teigti, kad iš Darbo partijos 2004-2006 m. 23 429 701 litų neoficialių piniginių išlaidų 927 837 litų sudarė lėšos leidinio „Respublika“ prenumeratai, kurios nebuvo apskaitytos Darbo partijos oficialioje buhalterinėje apskaitoje“, – 2013 metų liepą paskelbė Vilniaus apygardos teismas. Kiti teismai vėliau koregavo „darbiečių“ nusikalstamų veikų kvalifikaciją, tačiau aplinkybės dėl „juodosios buhalterijos“ egzistavimo, „Respublikos“ prenumeratos visų instancijų teismų liko patvirtintos ir nepašalintos.
Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje, kurioje yra priimtas galutinis ir neskundžiamas verdiktas, nustatyta, kad iš neoficialių lėšų buvo finansuojami ne tik neoficialiam darbo užmokesčiui, premijoms, pašalpoms, partijos centrinės būstinės ir skyrių išlaidoms apmokėti, jų veiklai finansuoti, telekomunikacinių paslaugų sąskaitoms apmokėti, rinkimų kampanijai į Seimą finansuoti, tačiau ir dienraščio ,,Respublika“ prenumeratai apmokėti bei kitoms partijos veiklos sritims finansuoti.
Teismo nuosprendyje rašoma, kad liudytojai, kurie patvirtino, kad jie tam tikrais laikotarpiais į namus gaudavo dienraštį „Respublika“, tačiau patys už prenumeratą niekada nemokėjo. Liudytojų teigimu, šio dienraščio prenumerata buvo Darbo partijos dovana.
V.Gapšiui – prenumeratorių sąrašai
Buvusio Seimo nario Vytauto Gapšio kratos metu gyvenamojoje vietoje paimtame kompiuteryje rasta informacija, susijusi su dienraščio „Respublika“ prenumerata, tai yra jam iš partijos centrinės būstinės M.Skripničenko persiųsti laiškai, gauti iš skyrių, kaip ir persiųsti laiškai skyrių kuratoriams, suteikiant informaciją, susijusią su „Respublika“. Iš šių laiškų matyti, kad V.Gapšiui buvo persiunčiama informacija – prenumeratorių sąrašai, prenumeratos skaičiai ir kt.
Teisme buvo perskaityti vienos liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad direktorė Diana Veleckienė pavedė jai dirbti su Darbo partijos užsakoma „Respublikos“ prenumerata. Darbo partijos atstovams buvo duotas jos elektroninio pašto adresas, kuriuo ji iš Darbo partijoje dirbančios M.Skripničenko gaudavo „Respublikos“ prenumeratorių sąrašus. Ji juos privalėjo patikrinti, kad sąrašuose nurodyti asmenys gautų „Respubliką“ kaip prenumeratoriai. Darbo partija centralizuotai teikė prenumeratorių sąrašus.
Teisme apklausta liudytoja „Respublikos leidiniai“ direktorė Diana Veleckienė neatsiminė jokių aplinkybių, o perskaičius duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patvirtino.
Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad jai žinomas faktas apie Darbo partijos narių užsakytą didelį kiekį prenumeratos didelei grupei prenumeratorių, vyko derybos dėl prenumeratos kainos. D.Veleckienė manė, kad derybos buvo sėkmingos, nes jie pasiūlė gerą prenumeratos kainą, laikraštis buvo pristatomas pagal adresus. Kadangi laikraštis buvo pristatomas prenumeratoriams, tai rodo, kad prenumerata buvo apmokėta, tačiau tų aplinkybių moteris neatsiminė.
Prokuroras – V.Uspaskichas atskleidė žiniasklaidos papirkimo atvejį
2013 metų gegužę, sakydamas kalbą Vilniaus apygardos teisme, Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas sakė, kad Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas atskleidė žiniasklaidos papirkinėjimo atvejį.
V.Uspaskichas, duodamas parodymus teismui sakė, kad dienraščiui „Respublika“ reikėjo turėti platinimo tinklą ir auditoriją visoje Lietuvoje.
„Su „Respublika“ sutarėme, kad mes jiems surandame tolygią auditoriją po visą Lietuvą. Bet kad jie mūsų nekritikuotų ir kartais parašytų objektyvią informaciją. Tačiau jie turbūt neapskaičiavo savo jėgų. Nes reikėjo ne tik duoti laikraštį, bet ir jį išplatinti. O platinimas labai brangiai kainuoja“, – teismui yra sakęs V.Uspaskichas.
Kaltinamasis mano, kad tikriausiai dėl to dienraščio savininkai ant „darbiečių“ supyko, leidinyje atsirasdavo vis kritiškesnių straipsnių.
„Negi jūs galvojate, kad Darbo partijos nariai taip susipykę su protu, kad užsakinėtų laikraštį, kuris apie juos blogai rašys?“ – tada sakė politikas.
