Rudens sesiją penktadienį pradėjusiam Seimui pristatydamas prezidento siūlymus jo vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius teigė, kad perdavus šiuo metu valstybei nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą naujoms bendrovėms, būtina užtikrinti viešuosius transporto ir su nacionaliniu saugumu susijusius interesus.
„Prezidentas supranta ir pritaria šių pakeitimų pagrindiniam tikslui, tai yra, sudaryti prielaidas efektyviai valdyti įmonėms patikėtą turtą ir vykdyti ūkinę veiklą. Tačiau, prezidento nuomone, būtent įstatyme reikalingi saugikliai, nedviprasmiškai ir nepaliekant erdvės interpretacijoms, užtikrinantys, kad taip pat efektyviai ir tinkamai būtų įgyvendinami su bendrovėms perduota infrastruktūra susieti viešieji transporto ir nacionalinio saugumo interesai“, – kalbėjo J.Neverovičius.
G.Nausėda liepą vetavo Seimo birželio pabaigoje priimtas įstatymų pataisas, kuriomis iki 2022 metų pabaigos Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Vidaus vandens kelių direkcija ir Klaipėdos jūrų uosto direkcija taps akcinėmis bendrovėmis, o jų 100 proc. akcijų valdys valstybė.
Prezidentas siūlo numatyti aiškų reikalavimą, kad viešosios transporto infrastruktūros objektai gali priklausyti tik tokioms akcinėms bendrovėms, kurių visos akcijos priklauso valstybei, savivaldybei arba jų valdomoms bendrovėms.
„Tokiu būdu panaikinama rizika dėl bet kokių finansinių ar teisinių veiksmų ir rizikų valstybei ar savivaldybei netekti viešąją transporto infrastruktūrą valdančių bendrovių akcijų nuosavybės“, – penktadienį teigė J.Neverovičius.
Prezidentūra taip pat siūlo numatyti, kad viešosios transporto infrastruktūros objektais negali būti užtikrinami kitų, nei juos nuosavybės ar patikėjimo teise valdančių asmenų prievolių įvykdymas.
Savo ruožtu, infrastruktūros objektais, kurie pripažinti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ir turtu, juos valdančių asmenų prievolės galėtų būti užtikrinamos tik gavus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos leidimą, siūlo Prezidentūra.
J.Neverovičius pabrėžė, kad į viešosios transporto infrastruktūros objektus negali būti nukreipti išieškojimai pagal kreditorių reikalavimus.
Tokie sprendimai leistų išvengti grėsmės, kad viešoji infrastruktūra būtų naudojama ne viešajam, o individualiam trečiųjų asmenų interesui.
„Tokie sprendimai leistų išvengti grėsmės, kad viešoji infrastruktūra būtų naudojama ne viešajam, o individualiam trečiųjų asmenų interesui. Taip pat – išvengti rizikos, kad pačios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius transporto infrastruktūros objektus valdančios bendrovės neatsakingai juos panaudotų savo prievolių užtikrinimui“, – apibendrino šalies vadovo patarėjas.
Prezidentas siūlo iš įstatymų paketo išbraukti nuostatą, kad jeigu valstybės ar savivaldybės valdoma bendrovė neturi turto, iš kurio galima išieškoti, išieškotojų reikalavimai būtų tenkinami iš valstybės ar savivaldybės biudžeto.
„Prezidento įsitikinimu, negalima atsakomybės už, pavyzdžiui, galimai aplaidžius valstybės ar savivaldybės bendrovių sprendimus savaime perkelti visuomenei“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Siūloma numatyti stebėtojų tarybą su valstybės atstovais ir nepriklausomais nariais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje tam, kad būtų užtikrinta naujos bendrovės priežiūra.
„Klaipėdos uosto unikalumas Lietuvai, išskirtinis statusas nacionaliniam saugumui bei valstybės ekonominei gerovei reikalauja įstatyme įtvirtinto profesionalaus valdymo ir skaidrumo. Tą, prezidento vertinimu, galima užtikrinti per dviejų pakopų veiklos priežiūros ir valdymo organus – stebėtojų tarybą ir profesionalią valdybą, kurios pirmininkas skiriamas ir uosto direkcijos vadovu“, – sakė J.Neverovičius.
Po prezidento veto įstatymų paketas grąžinamas Seimui svarstyti pakartotinai.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad ministerija prezidento pasiūlymus vertina teigiamai – anot jo, siūlymai prisidės prie įmonių gerosios valdysenos ir viešosios transporto infrastruktūros objektų valdymo apsaugos.
Ministerija mano, kad akcinės bendrovės turės daugiau galimybių pritraukti įvairesnio kapitalo, ne tik skolintis ar naudoti valstybės biudžeto lėšas, be to, jos galės steigti antrines įmones ir efektyviau valdyti verslo riziką.
Seimo rudens sesijoje planuojama svarstyti ir dar vienos valstybės įmonės – Lietuvos automobilių kelių direkcijos – pertvarką.
Mažinti valstybės įmonių skaičių Lietuvą paragino Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), į kurią Lietuva įstojo 2018-aisiais.
