„Mūsų uostas, geležinkeliai potencialiai turėtų galvoti dabar jau apie didesnį diversifikavimą, nes aišku, kad taip, kaip buvo anksčiau, gali nebebūti. Ir turėtų galvoti apie tai, kuo jiems užpildyti tą spragą, kuri atsiras, kai Baltarusija nukreips savo krovinių srautus per Rusiją“, – Žinių radijui antradienį sakė A.Skaisgirytė.
ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį Briuselyje pritarė rengiamam sektorinių sankcijų paketui. Paketas apima septynis Baltarusijos ekonomikos sektorius, tarp kurių yra prekyba baltarusiškomis trąšomis.
Sankcijas ketvirtadienį aptars Europos Vadovų taryba. Prezidentas Gitanas Nausėda žada palaikyti ES susitarimą dėl šių sankcijų, koks jis bebūtų.
Šių priemonių imamasi Bendrijai didinant spaudimą autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui už oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio priverstinį nutupdymą praėjusį mėnesį ir juo skridusio opozicijos tinklaraštininko Romano Protasevičiaus bei jo draugės Sofijos Sapegos sulaikymą.
Keli diplomatiniai šaltiniai BNS informavo, kad ES sutarus įvesti sektorines sankcijas Baltarusijai, šioje šalyje gaminamų trąšų eksportas ir tranzitas per bendrijos šalis, įskaitant Lietuvą, turėtų būti stabdomas.
Baltarusijoje yra įsikūrusi viena didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamyklų „Belaruskalij“. Įmonė savo produkciją eksportuoja per Klaipėdos uostą, naudodamasi „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis. „Belaruskalij“ trąšas Klaipėdoje krauna įmonė „Birių krovinių terminalas“.
Netekusios „Belaruskalij“ krovinių, šios įmonės taip pat prarastų dešimtis milijonų eurų per metus.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad ES sankcijomis siekiama A.Lukašenkos režimo politikos pokyčio, o tai užtikrinti gali ekonominis spaudimas Minskui, kurį pajustų ir Rusija.
