„Lietuvos geležinkeliai“, kur Susisiekimo ministerija turi 100 proc. akcijų, jau elgiasi kaip valstybė valstybėje. Šios bendrovės savivalė ir neatsakingumas gali brangiai kainuoti mums visiems“, – po Dalios Grybauskaitės susitikimo su susisiekimo ministru sakė jos patarėja Daiva Ulbinaitė.
Jos teigimu, Europos Komisija baigia antimonopolinės geležinkelių veiklos tyrimą, kuris pradėtas dėl 2008 metais išardyto Rengės geležinkelio ruožo ir bendrovei gali paskirti dešimčių milijonų eurų baudą.
„Tyrimas vyksta nuo 2013 metų, o „Lietuvos geležinkeliai“ nė neieško sprendimo ar susitarimo su Europos Komisija, kad milžiniškos baudos būtų išvengta“, – sakė D.Ulbinaitė.
Inicijavo „Orlen Lietuva“?
Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus teigimu, klausimą dėl Rengės geležinkelio ruožo inicijavo „Orlen Lietuva“, kurios interesas yra daugiau uždirbti ir taupyti sąnaudas. Tačiau , anot jo, kad Rengės ruožo atstatymo nenori Latvija.
„Latvijos pusė nenori atstatymo, nes ir jų pusėje tas geležinkelis yra visiškai susidėvėjęs. Jei mes ir atstatytume iki sienos, „Orlen“ tai neduotų galimybių diversifikuoti savo krovos maršrutų“, – sakė susisiekimo ministras.
Jis pripažino, kad Europos Komisija yra pasiūliusi keletą variantų, kurių realiausias yra modernizuoti susisiekimą su Latvija.
„Rail Baltica 2“ taip pat būtų vienu iš susisiekimą pagerinančių dalykų“, – tvirtino R.Sinkevičius. Jo žodžiais, ketinama sustiprinti bendravimą su EK, pasitelkiant atašė, Susisiekimo ministerijos darbuotojus.
„Galimi įvairūs sprendimai – geležinkelių atstovas gali būti įdarbintas Briuselyje tuo klausimu, gali būti duoti pavedimai susisiekimo atašė, kas ir bus padaryta“, – sakė R.Sinkevičius.
Jo nuomone, EK savo sprendimą gali pranešti šiemet rudenį.
Anot R.Sinkevičiaus, greitų pokyčių geležinkelių įmonės valdyme nebus: „Valdymas visuomet yra tobulintinas. Šiandien pasakyti, kad radikaliai ką nors pakeisiu, negaliu – čia yra procesas“.
„Valdymas visuomet yra tobulintinas. Šiandien pasakyti, kad radikaliai ką nors pakeisiu, negaliu – čia yra procesas.“
Socialdemokratų deleguoto ministro teigimu, geležinkelių vadovybė buvo paveldėta iš kito ministro, kuris nebuvo jo bendrapartietis, todėl negalima sutikti, kad įmonės vadovybė yra deleguota partiniu principu.
Europos Komisija sausį „Lietuvos geležinkeliams“ nusiuntė prieštaravimo pranešimą (angl. statement of objection). Anot Komisijos, įmonė galbūt ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje, kai 2008 metais išmontavo ruožo Bugeniai-Rengė bėgius. Pasak EK, taip buvo apribotos galimybės geležinkeliais vežti krovinius tarp Lietuvos ir Latvijos.
Oficialų tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiklos EK pradėjo 2013-ųjų kovą. Skundą dėl ruožo išmontavimo 2011 metais jai pateikė Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.
2008 metų rugsėjį „Lietuvos geležinkeliai“ sustabdė eismą tarp Lietuvos ir Latvijos, o po mėnesio išmontavo bėgius, kurie iki šiol neatstatyti. Įmonė anksčiau yra teigusi, kad naftos produktus galima gabenti per Joniškį, tačiau „Orlen Lietuva“ teigė, kad šis maždaug 250 kilometrų ilgio alternatyvus kelias per Šiaulius ir Joniškį įmonei yra per brangus.
Atsakingi dėl negautos ES paramos dalies „Rail Baltica“
Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ yra atsakingi, kad transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektas negavo dalies Europos Sąjungos (ES) paramos, sako prezidentė. Susisiekimo ministras tikina, kad dar yra galimybių pasitaisyti – geležinkeliai geriau pasiruoš kitam paramos skirstymo etapui.
„Prezidentė sakė, kad dėl atsainaus „Lietuvos geležinkelių“ požiūrio ir neatsakingai parengtų paraiškų Lietuva iš Infrastruktūros tinklų priemonių fondo negavo daugiau nei pusės prašytų pinigų – 172 mln. eurų. Toks darbas negali būti toleruojamas“, – pranešė prezidentės spaudos tarnyba.
Anot jos, būtina geriau bendradarbiauti su Europos Komisija, teikiant paraiškas dėl projektų finansavimo, o Lietuva dar turi galimybę finansavimą užsitikrinti rudenį, kai vyks antrasis paraiškų teikimo etapas.
Susisiekimo ministras po susitikimo su prezidente tikino, kad geležinkeliai geriau pasiruoš antram etapui.
„Pirmame šaukime ant stalo buvo 4,7 mlrd. eurų. Žinoma, jeigu projektų sąrašą būtume suformavę, labiau atsižvelgdami į geopolitinę situaciją, į Europai svarbius projektus, galbūt galėjome tikėtis daugiau, tačiau visada yra galimybė pasitaisyti. Bus dar vienas šaukimas, kuriame pinigų suma bus tokia pati arba didesnė“, – sakė R.Sinkevičius.
Susisiekimo ministras po susitikimo su prezidente tikino, kad geležinkeliai geriau pasiruoš antram etapui
Jo vertinimu, reikės padirbėti ir su Komisija, ir atlikti namų darbus, kad geležinkeliai nepralaimėtų kitame šaukime.
„Realiai pinigai „Rail Baltica“ statybai nuo Kauno ir į viršų (iki Latvijos ir Estijos – BNS), jie bus reikalingi 2019 metų pabaigoje“, – sakė susisiekimo ministras.
Infrastruktūros tinklų priemonių fonde, pasak R.Sinkevičiaus, yra 11 mlrd. eurų.
