Žinia apie tai, kad kauniečiai turės priimti dalį Vilniaus miesto šiukšlių, visuomenėje sukėlė tikrą šurmulį. Labiausiai dėl to sunerimo Kauno rajono Ramučių gyventojai, mat būtent jų gyvenamojoje vietovėje, kaip planuojama, jau 2020 metais turėtų iškilti naujoji Kauno jėgainė. „Lietuvos energijai“ priklauso 51 proc. UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ akcijų, likusi dalis – UAB „Fortum Heat Lietuva“. Po projekto pristatymo susirinkusieji į Ramučių bendruomenės organizuotą susitikimą turėjo galimybę išgirsti už projekto įgyvendinimą atsakingų įmonių atstovų atsakymus į rūpimus klausimus.
„Suprantame gyventojų susirūpinimą dėl viešumoje pasirodžiusių svarstymų apie papildomų atliekų transportavimą į Kauną. Patikiname, jog jėgainės statybos vyksta projektuose numatyta apimtimi ir jokių kitų sprendimų nėra“, – sako Kauno kogeneracinės jėgainės generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas.
Labiausiai nerimą kelia tarša
Pasidomėjus vietinių gyventojų, kas jiems kelia didžiausią nerimą, didžioji dalis tvirtino, kad svarbiausia problema – užterštos aplinkos poveikis miestiečių sveikatai. Renginyje apsilankiusi Olga teigė, kad čia atėjusi tam, jog įrodytų – ji nusiteikusi prieš šio projekto įgyvendinimą.
Ramučių gyventoja: „Norime įrodyti, kad mes prieš. Nors vargu ar prieš didelius pinigus čia galima pasipriešinti.“
„Norime parodyti, kad mes prieš. Nors vargu ar prieš didelius pinigus čia galima pasipriešinti. Nerimą kelia nuodingų medžiagų išmetimas į aplinką, bus ir blogų kvapų, visko“, – įsitikinusi Olga.
Dar vienas renginio svečias Valdas retoriškai klausė: „Kodėl visi nori, kad atliekas degintų Kaune? Juk visos svarbios vietos nuo čia labai netoli – oro uostas, geležinkelio stotis.“ Valdas paminėjo, jog tikisi, kad jėgainės projekto išvis bus atsisakyta ir ši nebus pastatyta.
Kaunietis Antanas tvirtino, kad jam didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad deginimo gamyklą norima statyti taip arti gyvenamųjų rajonų.
„Kiek žinau, po atliekų sudeginimo lieka pavojingi elementai, kurie keliauja į orą. 8 kilometrų spinduliu bus stipriausio poveikio zona, todėl tai palies ir Ramučius, ir Karmėlavą, ir Kauno miegamuosius rajonus. Valdžia sako, kad viskas telpa į normas. Tačiau metai po metų – viskas kaupsis.
Aišku, ir verslo lobizmas yra milžiniškas, verslininkai sau nepalankią informaciją bando nuslėpti, sako, kad panašūs projektai yra ir kitose Europos šalyse. Tačiau mes girdime, kad tose vietose susirgimų skaičius yra gerokai didesnis negu kitur, kur aplinkui nėra tokių gamyklų. Dėl to bandome dar kartą pasakyti, kad visa ši situacija kelia nerimą ir gąsdina. Sveikai mąstantis žmogus už šitą projektą neturėtų pasirašyti“, – pasakojo Antanas.
„Lietuvos energijos“ atstovas: „Deginsime nepavojingas atliekas“
Susirinkimas turėjo prasidėti 10 minučių pristatymu apie būsimą objektą, tačiau, „Lietuvos energijos“ atstovui pradėjus pristatinėti numatomus jėgainės rezultatus ir elektrinės vizualizacijas, jo kalba buvo nutraukta bendruomenės gyventojų ir paprašyta pereiti prie aktualiausių klausimų.
„Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos vadovas dr. Nerijus Rasburskis tikino, jog vienas esminių prioritetų – aplinkosauga.
„Kauno projektas yra Klaipėdos projekto dvynys, kuris sėkmingai įgyvendintas ir veikia jau keletą metų. Tačiau Kauno projektas yra efektyvesnis dviem aspektais – energetiniu ir aplinkosauginiu. Jėgainėje numatytos deginti nepavojingos komunalinės ir pramoninės atliekos. Jėgainėje diegiama šiuolaikinė moderniausia ir efektyviausia dūmų valymo įranga. Ji užtikrins, jog normatyviniai taršos reikalavimai niekada nebus viršijami. Taip pat veiks ir nulio rizikos sistema, kai eliminuojama bet kokia žmogaus klaidos tikimybė – įvykus kad ir mažiausiam gedimui, jėgainė automatiškai stabdoma“, – teigė N.Rasburskis.
Specialistas taip pat pridūrė, kad, lyginant atliekų deginimo jėgainę su kitomis įprastomis elektrinėmis, čia reikalavimai atskiriems taršos elementams yra griežtesni, o taršos rodikliai nuolat stebimi.
„Pavyzdžiui, sieros dioksidas atliekų jėgainėje yra septynis kartus griežčiau reglamentuojamas negu skystą kurą naudojančiose elektrinėse“, – aiškino N.Rasburskis.
„Lietuvos energijos“ atstovas taip pat teigė, kad atliekų deginimą reikia lyginti ne su šildymu – tai yra alternatyva sąvartynui. Atliekos arba keliauja į sąvartyną, arba jos yra paverčiamos energija.
Paskaičiuota, jog, Kauno kogeneracinėje jėgainėje deginant komunalines ir nepavojingas pramonines atliekas, o ne vežant jas į sąvartyną, būtų galima sutaupyti apie 15 mln. eurų, nes reikėtų mažiau mokėti už atliekų sutvarkymą ir šilumą.
Projekto plane numatyta, jog jėgainėje per metus bus sudeginama apie 200 000 tonų komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų bei vandenvalos įrenginių dumblo.
Pasak „Lietuvos energijos“ atstovų, jėgainėje deginant komunalines ir nepavojingas pramonines atliekas bei vandenvalos įmonių dumblą, bus išvengta aplinkos taršos sąvartynuose bei dumblo sankaupų, potencialiai keliančių ekologinę grėsmę ne tik dėl nemalonių kvapų, bet ir dėl kenksmingų medžiagų patekimo į gruntinius vandenis. Kauno jėgainė, pabrėžta dar kartą, nedegins jokių pavojingų ar toksiškų atliekų.
Daugybė neatsakytų klausimų
Viena iš susirinkime dalyvavusių gyventojų teiravosi, kodėl gi nesirenkamas rūšiavimo būdas: „Kodėl mūsų vyriausybė nesiorientuoja į Europos valstybes, kurios jau nebestato šiukšlių deginimo jėgainių? Atliekos yra rūšiuojamos, perdirbamos. Mes, Ramučių gyventojai, taip pat puikai galime rūšiuoti šiukšles.“
Moters pasisakymui plojimais pritarimą išreiškė ir kiti susirinkusieji, kurių gretose buvo nemažai laikančių plakatus su užrašais: „Kaunas rūšiuos, Kaunas nedegins!“
Kauno rajono savivaldybės direktoriaus pavaduotojo Šarūno Šukevičiaus pasisakymas bendruomenės narių iki galo taip pat neįtikino. Jis visiems susirinkusiems pateikė itin trumpą komentarą: „Nepritariame, kad būtų vežamos šiukšlės iš Vilniaus. Būsime su jumis.“ Tačiau jokių žinių apie konkretesnius žingsnius, ko bus imamasi, gyventojai nesulaukė.
Įmonių atstovų pasakojimus nuolat pertraukdavo atsklindančios frazės iš salės: „Kokią ateitį kuriate mums, mūsų vaikams ir anūkams?“, „Gal čia, Ramučiuose, jau iš karto prašyti įstaigos vėžiui gydyti?“, „Ar jūs norėtumėte, kad prie jūsų namų tokius objektus statytų?“.
„Atliekų importas yra draudžiamas remiantis Lietuvos teisės aktais, todėl visi kiti teiginiai yra nepagrįsti. Šiandien Lietuvos sąvartynuose vienam gyventojui tenkantis atliekų kiekis daugiau kaip 10 kartų viršija pažangių Europos valstybių rodiklius“, – tikino N.Rasburskis.
Šiandien Lietuvos sąvartynuose vienam gyventojui tenkantis atliekų kiekis daugiau kaip 10 kartų viršija pažangių Europos valstybių rodiklius, – tikino „Lietuvos energijos“ atstovas N.Rasburskis.
Anot jo, Kauno kogeneracinėje jėgainėje bus vykdomas reguliarus oro taršos monitoringas. Pastačius jėgainę, emisijų rodiklių stebėjimas Kauno miesto savivaldybės aplinkosaugos specialistams bei visuomenei bus prieinamas viešai internetu. Taip pat jėgainės poveikio aplinkai objektyviam įvertinimui prieš ir po jėgainės veiklos pradžios yra numatyti papildomi aplinkos oro kokybės matavimai.
Šiam įvertinimui atlikti numatoma parinktoje vietoje (Ramučių gyvenvietėje, Karmėlavos sen., Kauno r.,) naudojant mobiliąją laboratoriją 4 kartus per metus, skirtingais metų sezonais, daryti nepertraukiamus dviejų savaičių trukmės kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5, azoto dioksido (NO2), anglies monoksido (CO), ozono (O3), sieros dioksido (SO2) ir benzeno (C6H6) matavimus. Matavimus atliks Aplinkos apsaugos agentūra.
Ramučių bendruomenės iniciatyvinei grupei buvo pasiūlyta pačiai pasirinkti vietą, kur stovės mobili laboratorija. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai – įrengta prieiga prie elektros energijos tinklo. Pasak Kauno kogeneracinės jėgainės vadovo R.Paškausko, galimi įvairūs dialogo su bendruomene variantai ir sprendimai, kaip dar aktyviau į jėgainės statybos procesą ir jos eksploatavimo stebėseną įtraukti pačius gyventojus. Tačiau šie toliau nerimo.
Birželio 28 dieną vykusio susirinkimo metu buvo paprašyta pakelti rankas tų, kurie pritaria jėgainės statymui. Nesulaukus nė vieno pritariančiojo, Ramučių bendruomenės gyventojai nutarė rinkti gyventojų parašus bei pasirašyti peticiją prieš Kauno atliekų deginimo jėgainės statybą.
