Ši diskusija kilo Trišalei tarybai, sudarytai iš Vyriausybės, verslo ir profsąjungų atstovų, pradėjus tartis dėl to, kokia kitąmet turėtų būti minimali alga. Po derybų jos dydį galiausiai tvirtina ministrų kabinetas.
Šiuo metu MMA apskaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį (turi siekti 45-50 proc.) bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, kuris numatomas pagal paskutinių trejų metų duomenis.
Lietuvos bankas šią savaitę pareiškė, kad MMA šalyje nuo kitų metų galėtų augti 9,6 proc., arba 62 eurais – iki 703 eurų.
Tačiau Trišalėje taryboje dalyvaujanti Lietuvos pramonininkų konfederacija siūlo keisti minimalios algos nustatymo formulę.
Apie ginčus dėl jos kalbėjomės kassavaitinėje 15min laidoje „Versus“.
Keturi kriterijai
Pramonininkai siūlo MMA nustatinėti remiantis keturiais kriterijais – bendrų algų lygiu ir jo pasiskirstymu, algų augimo tempu, minimalios algos perkamąja galia ir darbo našumu.
Pirmieji du kriterijai panašūs į šiuo metu egzistuojančiuosius, tačiau likę du būtų visiškai nauji.
Konfederacija tvirtina, kad tokią formulę nusižiūrėjo iš Europos Komisijos siūlomos direktyvos dėl adekvačios minimalios algos ES šalyse.
Jos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad darbo našumą apskaičiuojant MMA būtina įtraukti dėl to, kad jis per paskutinius dešimt metų neaugo taip greitai, kaip minimali alga.
Yra pavojus, kad pasieksime labai brangios šalies ribą, sustos eksportas ir pradėsime atleidinėti žmones
„Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje minimali alga pakilo 101 proc., tuo tarpu našumas pakilo 29 procentais“, – sakė pramonės įmonių atstovas.
Pasak jo, tokie skaičiai smarkiai skiriasi nuo ES vidurkio, kur minimali alga augo 18 proc., o našumas – 15 procentų.
Anot V.Janulevičiaus, remiantis preliminariais skaičiavimais, pagal siūlomą metodiką MMA kitąmet turėtų augti 6–7 proc., o ne 10 proc, kaip siūlo Lietuvos banko ekspertai.
Per spartus MMA augimas, jo teigimu, mažintų darbo vietų skaičių, ypač regionuose, nes ten veikiančios įmonės neišgalėtų mokėti išpūsto minimalaus atlyginimo.
„Visi darbdaviai norėtų, kad jų žmonės uždirbtų pinigus ir išleistų juos Lietuvoje, dėl to mes visi laimėtume. Bet yra pavojus, kad pasieksime labai brangios šalies ribą, sustos eksportas ir pradėsime atleidinėti žmones“, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Pasak jo, verslininkai nėra prieš MMA didinimą, tačiau ragina įvertinti visas sąlygas, nes beatodairiškas atlyginimų augimas gali padaryti Lietuvai meškos paslaugą.
Profsąjungos siūlo didinti daugiau
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad detalią poziciją dėl minimalios algos kitąmet pateiks ateinantį pirmadienį.
Bet koks mažinimas neša mus atgal mylios žingsniais.
Vis dėlto ji tvirtina, kad, preliminariais skaičiavimais, profsąjungos matytų galimybę didinti MMA iki 720 ar 750 eurų – daugiau nei siūlo Lietuvos bankas.
„Jeigu norime, kad ekonomikos augimas išliktų spartus ir būtume pirmaujanti ES šalis, tai neišvengiamai turime turėti spartesnį atlyginimų augimą“, – sakė Trišalėje taryboje dirbanti darbuotojų atstovė.
„Bet koks mažinimas neša mus atgal mylios žingsniais“, – pridūrė ji.
I.Ruginienė taip pat supeikė, anot jos, pramonininkų nenuoseklumą, nes pradžioje jie priešinosi Europos Komisijos iniciatyvoms reguliuoti minimalią algą.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė atkreipia dėmesį, kad Briuselyje svarstomoje direktyvoje taip pat numatyta, jog minimali alga turėtų siekti 50 proc. vidutinio šalies atlyginimo, tačiau verslas tai nutyli.
„Staiga ta direktyva tampa patraukli, kai iš jos konteksto išimami keli žodžiai“, – tvirtino I.Ruginienė.
Ji labiausiai kritikavo idėją MMA sieti su darbo našumu, nes, anot jos, didesnis MMA ir gali lemti aukštesnę darbuotojų motyvaciją ir produktyvumą, be to, našumas yra tiesiogiai priklausomas nuo darbdavio.
„Ekonomikos pradžiamokslyje yra aiškiai parašyta, kad našumas priklauso nuo paties darbdavio, o jeigu dar detaliau, (...) nuo gamybos technikos, technologijos lygio, darbo organizavimo ir valdymo, darbuotojų kvalifikacijos, darbo sąlygų, galų gale, darbo kolektyvo santykių problemų sprendimo“, – sakė I.Ruginienė.
Visą laidą „Versus“ galite pamatyti čia:
