Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys – žmogus, kuris, pasak V.Bumelio, taps pirmuoju lietuviu, gausiančiu Nobelio premiją.
„Jis surado mechanizmą ir metodus, kaip galima labai greitai redaguoti genomus, nepriklausomai nuo to, ar jie yra žmogaus, ar vištos. Tas būdavo labai sunkiai daroma. Neabejoju, kad gaus Nobelio premiją“, – ketvirtadienį prasidėjusioje LOGIN konferencijoje sakė V.Bumelis.
V.Šikšnys dirba kartu su 2 mokslininkėmis iš Berklio. Jų darbas, V.Bumelio teigimu, yra labai svarbus. Paprastai tariant, „jis rado, kaip labai greitai galima neteisingą geną išimti ir įdėti teisingą“.
Reikės mamutų – bus
Genų inžinerija, profesoriaus teigimu, šiuo metu yra viena svarbiausių sričių.
„Sergam todėl, kad turim savo genomą, ten yra daug genų, yra ir sugadintų genų. Tai kuria mums įvairias ligas. Paprasta idėja yra tą neteisingą geną išpjauti ir įdėti labai teisingą geną bei tokiu būdu gydyti ligą. V.Šikšnys ir sudaro labai greitą mechanizmą, kaip neteisingą geną būtų galima išimti ir išmesti ir įdėti teisingą geną“, – aiškino V.Bumelis.
Kalbėdamas apie genus, profesorius taip pat išskyrė galimybę sukurti genų seką.
„Jūs turite savo personalizuotą informaciją. Jeigu jūs norite žinoti, kuo sirgsite, tai sužinosite, kadangi iš genomo sekų jūs ateitį kaip Vanga galite nusimatyti. Ar čia ne fantastika? Fantastika“, – aiškino profesorius.
Tai reiškia, kad ir klonuoti bus paprasta: „Galėsime ir zoologijos sode mamutą pasižiūrėti. Bus galima klonuoti žmogų. Čia yra etinės problemos tik, ar žmonės nori tą daryti?“
Pinigų yra, idėjų – maža
Genų inžinerija, V.Bumelio teigimu, dabar yra viena svarbiausių gamtos mokslų sričių. XXI amžius, V.Bumelio teigimu, yra biologijos amžius.
„Visi sako, kad galima pridaryti labai gerų informacinių technologijų kompanijų, bet šiaip tai yra biologijos amžius. Genomo supratimas atveria didžiules galimybes daryti atradimus, kurti verslus“, – kalbėjo profesorius.
Jis pabrėžė, kad finansavimą gerai idėjai gauti nėra sunku: „Ponai, pinigų yra maišai, tik gerų idėjų trūksta. Jeigu reikia, turiu kolegą iš Vilniaus banko, supažindinsiu. Tik reikia įtikinti, kad jūsų idėja yra gyvybinga.“ V.Bumelis aiškino, kad bankas bent kelis kartus pasakys „ne“ verslo idėjai, todėl nereikia pasiduoti, o reikia ieškoti būdų, kaip įtikinti bankus.
Lietuvoje, pasak V.Bumelio, itin gerai yra išvystyta vaistų kūrimo ir gamybos pramonė: „Darom čia didžiausius pinigus.“
Tačiau yra dar daug biotechnologijos sričių, kur Lietuva turi potencialo: „Iš jūros imam tik silkę, o ten yra labai daug aukso, reikia pasiimt.“ Profesorius pridūrė, kad biotechnologijos sričių yra daug, bet jis nemano, kad visas reikėtų vystyti.
Viską daryti reikia laiku
V.Bumelis susirinkusiems taip pat nepagailėjo patarimų, kaip kurti verslą.
„Versle, kaip ir žemės ūkyje, viską reikia daryti laiku, o ne tada, kai turi laiko“, – V.Bumelis pabrėžė, kad šį vertingą patarimą duoda veltui. Žemės ūkyje labai svarbu darbus atlikti tam tikru sezonu, tam tikromis oro sąlygomis, priešingu atveju, sėklos neišdygs arba derlius supus.
Biotechnologijos Lietuvoje pradėtos vystyti pačiu laiku, todėl ir šio sektoriaus sėkmė yra tokia didelė.
„Tokiu būdu mes aplenkėme latvius ir estus, masę Rytų ir Vakarų Europos šalių. Nedaug yra tokių šalių, kur 1 proc. BVP yra daromas iš bioekonomikos“, – V.Bumelio teigimu, jeigu tik dabar būtų pradėtos vystyti biotechnologijos Lietuvoje, nieko gero iš to nebūtų.
Kiekvienai kompanijai duočiau po 100 tūkst. eurų – pradėkit savo verslą. Susikurs gerų kompanijų, kurios atpirks investicijas.
Profesorius kalbėjo, kad verslui labai svarbu yra siekti būti lyderiaujančiam, turėti strateginę drausmę (ne strategiją), nebijoti keistis, būtų išradingiems, ir viską, ką daro, daryti gerai.
Valdžiai jis palinkėjo netrukdyti verslui vystytis, atsisakyti nereikalingų suvaržymų.
„Valstybė turi jauniems žmonėms padėti susikurti verslą. Kiekvienai kompanijai duočiau po 100 tūkst. eurų – pradėkit savo verslą. Susikurs gerų kompanijų, kurios atpirks investicijas. (…) Pagalba turi būti reali, aiški jaunajam verslui. Jeigu norime Lietuvą vystyti, ji per dideles kompanijas neišsivystys. Valstybė vystosi per daugelį mažų kompanijų, kurios po to auga. Aišku, ne visos išgyvena. Labai mėgstu Darwiną – viskas vyksta natūralios atrankos būdu. Jeigu esi per silpnas, tave suvalgo arba tu pats išnyksti“, – kalbėjo profesorius.
