Naujojo Darbo kodekso (DK) projektas ant kojų sukėlė Lietuvos profesines sąjungas. Tačiau dalis ekspertų teigia, kad, priėmus DK, profesinės sąjungos turės galimybę įrodyti, kad sugeba derėtis, tartis su darbdaviu ir dėl papildomų sąlygų, jas įtraukti į kolektyvines sutartis.
Lietuvoje profesinės sąjungos nėra populiarios – joms priklauso apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, kai dirbančiųjų skaičius smarkiai viršija milijoną.
Tiek profsąjungos, tiek darbdaviai sako, kad į organizaciją susibūrę darbuotojai gali dalyvauti konstruktyviame dialoge, yra išvengiama manipuliacijų, dažnai pavyksta susiderėti dėl geresnių darbo sąlygų.
15min.lt pasižiūrėjo į vieną tokių įmonių – „Lietuvos energiją“.
„Lietuvos energijos“ įmonių grupė viso turi 17 profsąjungų, kurios vienija „Lesto“, „Lietuvos energijos gamybos“, „Lietuvos dujų“, „Lietuvos dujų tiekimo“ ir „Kauno energetikos remonto“ darbuotojus.
Pavyksta išvengti manipuliacijų
„Lietuvos energija“ yra pasirašiusi 4 kolektyvines sutartis su savo profesinėmis sąjungomis (kai kurių sąjungų sutartis yra bendra).
„Lietuvos energijos“ Organizacinio vystymo direktorė Ilona Daugėlaitė 15min.lt pasakojo, kad, kalbantis su profesinėmis sąjungomis, pavyksta išvengti nereikalingos įtampos, kuri neretai kyla tarp samdinių ir darbdavio.
„Ar kalbame apie darbuotojų atstovą – profsąjungą, ar darbdavį, abiejų tikslas vienas – pasiekti sėkmę. Tačiau nuomonės, kaip tai pasiekti abiems pusėms, gali skirtis. Darbuotojų profsąjungos verslui yra vertingos ir naudingos tada, kai yra nusiteikusios konstruktyviai bendrauti, bendradarbiauti, kalbėti, girdėti, klausyti“, – pasakojo ji.
Pavyzdžiui, 2010–2011 metais „Lietuvos energijos“ grupėje vyko pertvarkos.
„Situacija buvo tokia: grupė „Lietuvos energijos“ žmonių inicijuoja pokyčius dėl sėkmingos įmonių grupės ateities, tačiau tiesiogiai pasikalbėti su kiekvienu darbuotoju apie tai, kas vyksta, vadovams fiziškai neįmanoma. Todėl šiuo atveju į pagalbą ateina profsąjungos, kaip darbuotojų atstovės – tai abipusiai puikus komunikacijos kanalas“, – sakė ji.
Su profsąjungų atstovais susitinkame kartą per ketvirtį – pristatome grupės naujienas, tendencijas energetikos sektoriuje, nuolat aptariame kylančius klausimus dėl darbo atlygio ir kvalifikacijos, – sakė „Lietuvos energijos“ atstovė.
Būtent dėl pokalbių su profesinėmis sąjungomis pavyko lengviau įgyvendinti pertvarkas: „Normalus dialogas padeda išvengti įtampas keliančių manipuliacijų. Ir tai mes darome nuolat. Su profsąjungų atstovais susitinkame kartą per ketvirtį – pristatome grupės naujienas, tendencijas energetikos sektoriuje, nuolat aptariame kylančius klausimus dėl darbo atlygio ir kvalifikacijos.“
„Lietuvos energijos“ grupės profesinės sąjungos priklauso Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijai, kurios pirmininkas Juozas Neverauskas 15min.lt aiškino, kad darbuotojai, kurie vienijasi į profesines sąjungas, išlošia. Tiesa, galėtų išlošti ir dar daugiau.
Kol kas priklausyti sąjungai neapsimoka
J.Neverauskas sakė, kad beveik visos profesinės sąjungos yra pasirašiusios kolektyvines sutartis.
„Jose galima susitarti dėl papildomų labai neblogų dalykų. Profesinės sąjungos ir kolektyvinės sutartys yra labai geras dalykas, kaip darbuotojui yra atstovaujama. Tiesa, kartais žmonės turi tokį supratimą, kad, jeigu negavo tiesiai kažko konkretaus, asmeniškai, tai kitą kartą jis mano, kad ta profesinė sąjunga nelabai ką ir veikia, nors ji dirba su kolektyvine sutartimi, kuri visiems galioja, susitaria dėl papildomų išmokų gimus, mirus, apsivedus ir pan. Šiuos dalykus iš dalies pamiršta žmonės“, – sakė J.Neverauskas.
Kuo geresnes sąlygas susideram, tuo daugiau žmonių padeda pareiškimus ir išeina iš profsąjungos. Atlyginimas kyla, ir staiga mokestį pasidaro mokėti per brangu. Kam mokėti profsąjungai, jeigu darbuotojas turės tas pačias darbo sąlygas ir nemokėdamas mokesčio? – svarstė J.Neverauskas.
Nors profesinėms sąjungos pavyksta susitarti dėl geresnių darbo sąlygų, tai neskatina narių skaičiaus augimo, netgi priešingai – kuo geresnes sąlygas iškovoja profesinė sąjunga, tuo labiau ji „nukraujuoja“.
„Kuo geresnes sąlygas susideram, tuo daugiau žmonių padeda pareiškimus ir išeina iš profsąjungos. Atlyginimas kyla, ir staiga mokestį pasidaro mokėti per brangu. Kam mokėti profsąjungai, jeigu darbuotojas turės tas pačias darbo sąlygas ir nemokėdamas mokesčio? Tai yra viena iš priežasčių, kuri neskatina narių skaičiaus augimo“, – sakė J.Neverauskas.
Ką daryti, kad būtų kitaip? Prieš kelerius metus J.Neverauskas kalbėjosi su Izraelio energetikos profesinių sąjungų atstovais.
„Jie sakė, kad 10 tūkst. žmonių dirba šitoje energetikos srityje ir visi yra profesinių sąjungų nariai. Mano ir lūpa liko atvipusi – kaip taip gali būti? Pas juos įstatymu nustatyta, kad profsąjungos narys moka vieno procento nuo savo atlyginimo nario mokestį, o ne profsąjungos narys – 0,9 proc. O profsąjungos nariai turi visokių privilegijų, todėl neapsimoka nebūti profsąjungos nariu. O pas mus atvirkščiai. Mes dažnai su tuo susiduriame“, – sakė J.Neverauskas.
Bijo kalbėti arba atstovauja tik fiktyviai
Žinoma, pasitaiko išimčių – ne visos profsąjungos tinkamai atstovauja darbuotojams, kai kurios jų yra vadinamosios geltonos profsąjungos, tai yra sukurtos darbdavių iniciatyva.
Be to, didelė problema, pasak J.Neverausko, iškyla tuomet, kai profesinės sąjungos atstovas dirba įmonėje, kurios profesinei sąjungai atstovauja.
„Todėl jam daug sunkiau yra diskutuoti su darbdaviais, pasakyti aštresnį žodį. Mes turime tokių pavyzdžių“, – pasakojo jis.
Kai pagrindinis darbas yra ne atstovavimas profsąjungai, o darbas toje įmonėje, darbuotojas negali profesinei sąjungai skirti pakankamai laiko.
Atmetus tokius atvejus, profesinės sąjungos darbuotojui yra naudingos.
„Lesto“ labai ilgi buvo debatai ir diskusijos apie darbo apmokėjimo sistemą. Susiderėjo praėjusiais metais ir jau nuo naujų metų daliai darbuotojų, kurie buvo žemiau vadinamųjų rėžių, buvo pakelti atlyginimai. Tai čia tik profsąjungos aktyvistų dėka“, – pavyzdį pateikė J.Neverauskas.
Arvydas Dambrauskas, Jungtinės profesinės sąjungos vadovas, 15min.lt sakė, kad iki šiol žmonėms nebuvo poreikio stoti į profesines sąjungas. Tačiau naujasis DK, jeigu bus priimtas, situaciją gali pakeisti.
„Dabar žmonėms nieko kito nelieka, jie privalo stoti į profesines sąjungas. Iki šiol aktyvumas buvo labai mažas“, – sakė A.Dambrauskas.
Ką profesinėms sąjungoms siūlo socialinio modelio rengėjai?
*Palengvinti kolektyvinių sutarčių sudarymą, sudaryti sąlygas lengviau skelbti streikus.
*Atskirti profesinių sąjungų ir darbo tarybų funkcijas. Darbo tarybos turėtų būti atsakingos už darbuotojų informavimą ir konsultavimą, profesinės sąjungos – už kolektyvines derybas ir kolektyvinių sutarčių sudarymą.
*Kolektyvinė sutartis galiotų tik tiems darbuotojams, kurie yra profesinės sąjungos nariai.
*Palikti profesinėms sąjungoms teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia darbo teisės normas jų narių atžvilgiu.
*Palengvinti teisinį kelią spręsti nesutarimus per darbo ginčų komisijas, o ne brangiai kainuojančius teismų procesus
*Ginti profesinių sąjungų atstovus nuo diskriminacinio atleidimo.
