Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Profesinio rengimo centrais pasipiktinę darbdaviai ragina tobulinti pameistrystės sistemą

Darbdaviai nepatenkinti specialistų rengimu – esą trūksta kokybės ir profesinio orientavimo, o kalbos, kad profesinis mokymas turi atitikti rinkos poreikius, kol kas lieka tik kalbomis. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tikina, kad dabar vykdoma profesinių mokyklų tinklo pertvarka, siekiama spręsti esančias problemas.
Inžinerija
Inžinerija / 123rf.com nuotr.

Šiaulių profesinio rengimo centre besimokantis Ernestas Mušinskas praktikuojasi dirbti su automobilių elektros įrenginiais. Baigęs mokslus vaikinas Lietuvoje likti neplanuoja.

„Ketinu įsidarbinti užsienyje. Užsienyje turiu giminių, kurie dirba autoservise, ir pagal šią specialybę darbinsiuosi“, – pasakojo moksleivis.

Dėl tokios situacijos žiežirbas svaido verslininkai. Jų teigimu, parengiama daug darbuotojų, kurių rinkai šiuo metu nereikia. O reikalingų – trūksta, atėjusieji neretai būna prastai parengti. Verslininkai siūlo suefektyvinti pameistrystės sistemą, kai mokinius apmoko pačios įmonės.

„Įmonė patiria sąnaudas apmokydama tą darbuotoją, ji patiria sąnaudas tiesiogiai, steigdama savo mokymų centrą, arba netiesiogiai, mokėdama algą savo specialistams, kurie moko pameistrius dirbti. Tai valstybė turėtų dalyvauti padengiant bent jau dalį šitų kaštų“, – sakė Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus teigimu, siekiant spręsti problemas, baigiamas koreguoti profesinių mokyklų tinklo pertvarkymo planas.

„Visos profesinės mokyklos pertvarkomos į viešąsias įstaigas, ir tinklą bus pradėta tvarkyti platesniu mastu. Jau vien šiais metais tas tinklas bus gerokai plačiau integruotas, tas mokyklų skaičius sumažintas pirmiausia ten, kur tas potencialas yra neefektyvus“, – kalbėjo A.Monkevičius.

Viešąja įstaiga šiemet tapo ir Šiaulių profesinio rengimo centras. Direktoriaus teigimu, iki 70 proc. mokinių vėliau įsidarbina pagal specialybę, tačiau juos rengiant būtinas ir darbdavių bendradarbiavimas.

„Profesinė mokykla 100 proc. darbo rinkai mokinio niekada neparuoš – pati viena profesinė mokykla be įmonių, be socialinių partnerių, be visuomenės pagalbos ir požiūrio į profesinį mokymą“, – teigė Šiaulių profesinio rengimo centro direktorius Saulius Dargužas.

„Man labai patinka Prancūzijos modelis. Tai, kad lygiomis galimybėmis tiek viešasis sektorius, tiek privatus dalyvaus rengiant specialistus, tai yra - ir vieni gaus tam tikrą pinigų sumą nuo vieno paruošto darbuotojo, tiek privatus verslas“, – kalbėjo Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Švietimo ministras pabrėžia, kad svarbu palikti moksleiviams pasirinkimo galimybę, jog baigę pameistrystės mokymus, jie patys vėliau galėtų nuspręsti, kokioje įmonėje norėtų įsitvirtinti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos