Darbuotojams 6 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku pradėjus streiką dėl ginčo darbo užmokesčio klausimu, buvo atšaukta apie 60 skrydžių.
Maždaug po keturių valandų, sugrįžus į darbą orlaivius ant kilimo ir tūpimo takų reguliuojantiems darbuotojams, lėktuvai vėl pradėjo kilti ir tūpti, tačiau profesinei sąjungai priklausantys darbuotojai nubalsavo už streiko pratęsimą iki šeštadienio vakaro.
„Eismas atsinaujino, bet bus lėtesnis nei įprasta“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ženevos oro uosto atstovas Ignace'as Jeannerat.
Dešimtys darbuotojų piketavo priešais pagrindinį įėjimą į oro uostą.
Keleiviai laukė didžiulėse eilėse antrajame pagal dydį Šveicarijos oro uoste ir prie jo. Šis oro uostas yra svarbus ekonominių skrydžių bendrovei „EasyJet“.
Virtinė tarptautinių skrydžių iš Šiaurės Amerikos ir Artimųjų Rytų buvo atidėti, kad lėktuvai atskristų po to, kai turėjo pasibaigti pradinis streikas, penktadienį tviteryje paskelbė oro uostas.
Streikas surengtas oro uosto valdybai ketvirtadienį patvirtinus darbuotojų ginčijamą naują darbo užmokesčio politiką.
Priešais terminalą budėjo daug policininkų ir apsaugininkų, į vidų buvo įleidžiami tik keleiviai, turintys skristi lėktuvais po pradinio streiko.
Paskutinė galimybė
Tai pirmas tiesiogiai Ženevos oro uosto samdomų darbuotojų streikas.
Šveicarijoje streikai labai reti, nes juos galima rengti tik po konsultacijų proceso, sakė oro uosto personalo komisijos vadovė Claire Pellegrin (Kler Pelegren).
„Tai paskutinė galimybė ir niekada nemanėme, kad jos griebsimės“, – pridūrė ji.
Profesinės sąjungos USS vadovas sakė, jog sunku suprasti, kaip buvo pasiekta aklavietė.
„Oro uostas yra pelningas verslas, turintis monopoliją, ir [jis] kenkia savo darbuotojų sąlygoms“, – sakė Pierre'as-Yves'as Maillard'as.
Ženevos oro uosto valdybos pirmininkas Pierre'as Bernheimas sakė, kad streikas visuomet yra liūdnas momentas, bet kompanija nebegali tęsti tos pačios darbo užmokesčio politikos.
Nuo sausio iki gegužės Ženevos oro uostu pasinaudojo beveik 6,8 mln. keleivių, rodo oficialūs skaičiai.
Aviacijos industrija siekia išvengti tokio chaoso, koks Europos oro uostus buvo apėmęs pernai.
Sektoriui buvo sunku tvarkytis su išaugusiu kelionių skaičiumi, nes labai trūko darbuotojų, tūkstančiams žmonių netekus darbo per COVID-19 pandemiją.
Keleiviams tekdavo laukti ilgose eilėse, buvo daug dingusio bagažo ir atidėtų skrydžių atvejų.
Kiti Europos oro uostai ir oro bendrovės taip pat patyrė darbuotojų streikų.
