– Kaip vertinate siūlomas pataisas Darbo kodekse? – paklausė 15min.lt A.Černiausko.
– Apie Darbo kodekso pakeitimų projektą daug informacijos neturime. Bet žinome, kad papildomų garantijų darbuotojams nenorima suteikti. Negalime ir sakyti, kad visos siūlomos naujovės vien tik žalingos. Pavyzdžiui, numatytos mokymosi atostogos darbuotojams net ir tada, kai studijos nesusijusios su jo profesija.
Tačiau nerimą kelia norai sutrumpinti darbuotojų atostogas, mažinti išeitines kompensacijas, ilginti darbo laiką, nederinti su darbuotojais darbo grafikų. Yra nemažas paketas pasiūlymų, kurie būtų nepalankūs samdomam darbuotojui.
Dirbantieji pas mus apskritai mažiau apsaugoti nei kitose Europos šalyse. Skaudu, kai ir tas nedideles garantijas norima atimti.
Dirbantieji pas mus apskritai mažiau apsaugoti nei kitose Europos šalyse. Skaudu, kai ir tas nedideles garantijas norima atimti.
– Ką darysite, jei profesinių sąjungų pasiūlymai nebus išgirsti?
– Tikiuosi, rasime kompromisą. Siūlome variantus, kad būtų ir vilkas sotus, ir avis sveika. Jei vis dėlto nerasime kompromiso, naudosime visas teisėtas priemones: piketus, streikus, mitingus. Taip pat informuosime Tarptautinę darbo organizaciją, kuri jautriai reaguoja į pokyčius Lietuvoje.
Ji jau susipažinusi su situacija Lietuvoje ir remia mūsų dirbančiuosius. Jei jų garantijos bus naikinamos, Tarptautinė darbo organizacija irgi imsis priemonių jas išsaugoti.
Mes siūlome išeitines kompensacijas perkelti į Garantinį fondą, darbo laiką skirstyti racionaliau, kad nebūtų galimybių palikti neapmokėtų viršvalandžių. Kai turėsime įstatymo projektą, pateiksime daugiau konkrečių pasiūlymų.
– Kaip manote, kodėl buvo reikalingos Darbo kodekso pataisos?
– Bent mums dabartinis Darbo kodeksas nėra blogas. Darbdaviai visada nori liberalesnių darbo santykių, ilginti darbo laiką, bet ne papildomai už tai mokėti. Negaliu to pasakyti apie visus verslininkus. Daliai jų darbuotojai nėra tik priemonė gauti naudą, jie laiko samdomus specialistus socialiniais partneriais. Kuo daugiau tokių bus, tuo greičiau pasikeis į gerą pusę ir dirbančiųjų sąlygos.
– Darbdaviai sako, kad mūsų ekonomika nėra stipri, jiems sunku išgyventi ir išsaugoti darbo vietas.
Matant įmonių apyvartų, pelnų augimus, akivaizdu, kad darbo užmokesčio tempai nuo jų gerokai atsilieka.
– Tai dažniausiai nenuoširdus verkšlenimas. Darbdaviai jau retai naudoja šiuos argumentus, nes mes jiems pateikiame savo statistiką, kuri rodo, kad nėra taip blogai.
Matant įmonių apyvartų, pelnų augimus, akivaizdu, kad darbo užmokesčio tempai nuo jų gerokai atsilieka. Palyginti su kitų Europos šalių našumu, vidutinius ir minimalius darbo užmokesčius, matyti, kad dar labai atsiliekame. Darbdaviai turėtų suprasti, kad privalo dosniau dalytis uždarbiu su tuo, kuris padeda jį uždirbti.
– Ar naudinga buvo atsisakyti privalomų pažymėjimų darbuotojams?
– Įdomu, kad atsisakyti darbuotojų pažymėjimų sumanė Valstybinė darbo inspekcija. Ji pareiškė, kad pažymėjimai niekaip nepadeda kovoti su nelegaliu darbu.
Tačiau tos pačios inspekcijos darbuotojai rajonuose manęs klausia, kodėl Trišalė taryba pritarė šiam sprendimui, nes jiems dabar sunkiau ieškoti nelegaliai įdarbintų asmenų. Taigi valstybinės institucijos nežino, ko reikia apatinėms grandims. Jei pažymėjimai padeda kovoti su nelegaliu darbu, juos reikėtų grąžinti.
