„Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, išnagrinėję ir įvertinę tyrimo metu surinktą medžiagą, nustatė, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika“, – rašoma Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pranešime.
NŽT praėjusį gruodį po maždaug 1,5 metų trukusio teisminės mediacijos proceso pasirašė taikos sutartį su „SKR Baltic“ dėl daugiau nei 8 ha sklypo Oslo gatvėje pardavimo už 7,3 mln. eurų. Taikos sutartimi buvo baigtas dar 2018 metų pabaigoje pradėtas teisminis ginčas dėl šio sklypo nuomos.
Į teisėsaugą vasarį kreipėsi Žemės ūkio ministerija, prašydama įvertinti, ar šis sandoris nepažeidė viešojo intereso, ir išaiškinti galimas nusikalstamas veikas.
Tačiau tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad sudarant taikos sutartį, kuri kartu yra ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, valstybė ar kiti asmenys patyrė turtinę žalą.
Buvo tiriamos galimo piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo ir turto iššvaistymo aplinkybės. Įtarimai niekam nebuvo pareikšti.
„Tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog asmenys, atsakingi už taikos sutarties dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sudarymą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar netinkamai atliko savo pareigas“, – teigiama STT pranešime.
Ministerijai įtarimų kėlė ir sklypo pardavimo kaina, nes, oficialiais šių metų Registrų centro duomenimis, jo vidutinė rinkos vertė pardavimo metu siekė 8,9 mln. eurų.
Ministerija taip pat atkreipė dėmesį, jog buvęs NŽT vadovas Laimonas Čiakas sprendimą pritarti taikos sutarčiai su visomis sąlygomis priėmė paskutinę savo darbo dieną, o valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašyti įgaliojo Teisinio atstovavimo skyriaus vedėją, nors tokias sutartis gali pasirašyti tik pats direktorius arba NŽT teritorinio padalinio vadovai.
Ministerija anksčiau teigė, jog žemės sklypas, kuriame daugiausia stovi nenaudojami šiltnamiai, lengvatinėmis sąlygomis – be aukciono – „SKR Baltic“ buvo išnuomotas dar 2012 metais, tačiau teismo sprendimu nuomos sutartis buvo pripažinta negaliojančia, nes „SKR Baltic“ šiltnamių nenaudojo ir neketino naudoti – sklype planavo veiklą, susijusią su iš esmės kitokių statinių statyba.
