Lietuvos jūrų krovos kompanijų (LJKK – toliau) asociacijos vadovai įvertino pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos uosto kompanijoms. Aiškėja, kad per šešis mėnesius krova Klaipėdoje krito apie dešimtadalį. Labiausiai – beveik 88 proc. krito trąšų krova (palyginus su 2021-aisiais). Tai susiję su baltarusiškų trąšų eliminavimu iš uosto veiklos bei „Lifosos“ sustabdymu. Mažėjo ir skystų krovinių, generalinių krovinių. Tačiau vis dar auga kroviniai konteineriuose.
Tvirto pagrindo nėra
Palyginus su 2021-aisiais krova Klaipėdos uoste yra sumažėjusi 27 proc. ir siekia 16,2 mln. t. Nuo praėjusių metų rezultatas skiriasi 10 proc.
„Mes stebime tendenciją tokią, kad stabilumas yra labai trapus. Niekada nežinai, kokios priežastys gali lemti, kad pasiekti rezultatai gali greitai pablogėti, o ne pagerėti. Pagerėjimas yra geras dalykas, bet jis šiuo laikotarpiu pakankamai sudėtingas stebint geopolitinę situaciją. Visi žinome, kad po truputį rytų rinka užsidaro ir visi turime peržiūrėti strategijas ir savo kaštų eilutes bei investicijas. Ir šiandien nėra to tvirto pagrindo, kad galėtume galvoti, jog po kelių metų kažkas pasikeis arba bus geriau. Visi suprantame, kad ne viskas priklauso nuo uosto kompanijų norų. Mes visi esame susieti su daugelių dalykų, pavyzdžiui, su geležinkelių vykdoma politika“, – kalbėjo V.Šileika.
Jo vadovaujamas Klaipėdos konteinerių terminalas šiais metais perkrovė 2,9 mln. tonų – 6 proc. daugiau nei pernai.
Pervežimai pigo
Paklaustas, koks bus antrasis metų pusmetis Klaipėdos uostui, jis neslėpė, kad tai priklausys nuo kelių faktorių: kaip toliau vystysis Lietuvos pramonė, kokios bus eksporto apimtys, numatomas derlius Lietuvoje. Anot jo, numatoma šių metų krova gali būti apie 32 mln. t. Taigi, ir antrasis pusmetis išlaikys panašų tempą.
Pastaruoju metu stebimas disbalansas tarp importo ir eksporto – t. y. daugiau pilnų krovinių krovinių atplukdoma ir iškraunama Klaipėdos uoste ir mažiau užpildoma kroviniu ir išsiunčiama į kitus uostus. Todėl kaupiasi tušti konteineriai ir jie išgabanami į tuos uostus, kuriuose generuojamas krovinys. „Todėl turime nemažą tuščių konteinerių kiekį, kuris mums kaupiasi“, – teigė V.Šileika.
Beje, jei prieš metus fiksuotas konteinerių trūkumas ir būta laiko, kai jų kaina siekė ir 15 tūkst. eurų. Dabar situacija visiškai kitokia – yra konteinerių perteklius, jų gabenimo kainos kritusios ir dešimt kartų.
Atlyginimai augo trečdaliu
„Klaipėdos smeltės“ vadovas Rimantas Juška pasidžiaugė, kad praėjusiais metais fiksavo beveik 2,5 karto didesnę krovą. Su išaugusiais užsakymais teko susidoroti tiek pat darbuotojų, kiek jų buvo 2021-aisiais.
Darbai ir pamainos, R.Juškos teigimu, buvo perskirstyti, todėl atlyginimai augo apie 32 proc. vidutiniškai.
„Aišku, galiojo darbo kodekso normos. Bet turime susitarimus, kurie motyvuoja darbuotojus“, – teigė R.Juška.
Modeliuodami šiuos metus „Klaipėdos Smeltės“ vadovai numatė galimą 5 proc. kritimą. „Bet po pirmojo ketvirčio perskaičiavome biudžetą. Buvo pateikti kiti skaičiai ir faktiškai šiandien turime augimą apie 8 proc., palyginti su praėjusiais metais“, – konstatavo R.Juška.
Šiemet kompanija įdarbino dar apie 40 darbuotojų.
Šansas Klaipėdai
„Pajėgumus turime tokius, kad galime perkrauti 1,1 milijono TEU, o šiuo metu dirba apie 55 procentai techninių pajėgumų“, – kalbėjo vadovas. Kitąmet nustos galioti „Klaipėdos Smeltės“ akcininkės MSC kompanijos ir „Maersk“ aljansas 2M, susijęs ir su Lenkijos Gdansko uostu. MSC kol kas nėra atskleidusi, kaip toliau elgsis Baltijos regione. Tikimasi, kad krovinių persiskirstymas gali būti Klaipėdos naudai.
„Klaipėdos Smeltę“ valdanti MSC, tampa didžiausia pasauline konteinerių gabenimo kompanija, o Lietuvos uostą vadina bastionu Baltijos jūros regione.
Klaipėdos patrauklumą esą didina ir atlikti infrastruktūros plėtros darbai, uosto kapitono ir locmanų tarnybos darbas, jau leidžiantys uoste prasilenkti 300-400 m ilgio laivams.
