Iš 11-kos kandidatų pasirinktas 51-erių R. Masiulis ateina vadovauti įmonei itin svarbiu metu, kai ji pradeda realius tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa projekto darbus, o iš Astravo atominės jėgainės Baltarusijoje į Lietuvą plūsta elektra, už kurią pagal įstatymą šalies vartotojai negali mokėti, tačiau, pasak energetikos ministro, jau moka.
R.Masiulis atsakė į BNS klausimus.
– Kodėl nusprendėte dalyvauti „Litgrid“ vadovo atrankoje?
– Sinchronizacijos projektas yra paskutinis didelis energetinis projektas mūsų energetinės nepriklausomybės kelyje. Man asmeniškai pabaigti tai, ką pradėjau su SGD terminalu, būtų didelė garbė ir didelis malonumas.
– Su terminalu buvo daug iššūkių, reikėjo įgyvendinti projektą labai greitai. Sinchronizavimui irgi keliamas panašus iššūkis, nes ir prezidentas, ir energetikos ministras skleidžia žinią, kad galbūt būtų galima pagreitinti bent pusmečiu jo įgyvendinimo pabaigą. Ar tai būtų įmanoma?
– Detaliau galėsiu atsakyti po vasario 22 dienos, kai pradėsiu dirbti, bet, be abejo, visada reikia stengtis ieškoti trumpesnių kelių, pagreitinimų, ir šiuo atveju, manau, kad teisingas žingsnis buvo įsteigti premjerės vadovaujamą šio projekto priežiūros komisiją.
Tokia pat komisija buvo įsteigta ir prie Butkevičiaus (buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus – BNS) prižiūrėti SGD terminalo projektą ir būtent premjero, ministrų vaidmuo buvo labai svarbus, nes reikia koordinuoti veiksmus, leidimų išdavimo, priežiūros institucijų darbą, kad visi kuo skubiau atliktų savo darbus.
Man šis sinchronizacijos projektas yra kaip tąsa to, ką aš dariau Klaipėdoje, o kadangi elektros energetika yra mano pagrindinė kompetencija, kur aš praleidęs savo visą profesinį gyvenimą, žmones žinau, tame sektoriuje esu daugiau nei 20 metų, tai yra natūrali pozicija.
– Sinchronizavimas yra bendras trijų Baltijos šalių ir Lenkijos projektas, čia reikia ir derybinių gebėjimų, ir susikalbėjimo. Su latviais esama trinčių dėl Astravo elektros, jų gali būti ir su lenkais. Yra nuomonių, kad sinchronizavimo projektas gali strigti arba kilti jam grėsmių, jei Lietuva toliau importuos Astravo elektrą arba atominė jėgainė plėsis ir didins gamybą. Kaip vertinate tą situaciją, kaip reikės išlaviruoti?
– Man reikėtų detaliau susipažinti su technine, komercine ir kita informacija. Bet neabejoju, kad „Litgrid“ ekspertai yra labai geri ir jie gali atsekti, iš kur ta elektra atiteka, ir anksčiau ar vėliau tai bus padaryta.
Kas susiję su projektu ir tarptautine jo prizme, šiuo atveju labai džiaugiuosi ir dėl darbo ministerijose patirties. Tiek Energetikos, tiek Susisiekimo ministerijoje daug teko bendrauti tarptautiniu lygiu su latviais, lenkais, estais. Ypač galiu pasidžiaugti gerais santykiais su lenkais, kur interesai šioje vietoje sutampa. Ką lenkams padarė vokiečiai, kai jie sinchronizavosi su Vakarų Europa, tai mums tą patį dabar padarys lenkai, jų intencijos yra labai geros, jie labai padeda mums, yra mūsų bendraminčiai. Tai labai džiaugiuosi, kad su lenkais reikės turėti reikalų, nes ir savo asmeniniais kontaktais, manau, prisidėsiu prie mūsų bendrų tikslų.
– D.Kreivys jau viešai pasakė, remdamasis „Litgrid“ informacija, kad Astravo elektra ne tik fiziškai teka, bet Lietuva sumoka už ją – taigi, jau finansuojame Astravo elektrinės tolesnę plėtrą. Dar įdomesnis dalykas, kad Lietuva realiai teikia Baltarusijai ir balansavimo paslaugas. Kaip būtų galima to išvengti?
– Man per anksti komentuoti šią temą, reikia pamatyti visą medžiagą, kurią turi „Litgrid“. Bet neabejočiau „Litgrid“ ekspertų kompetencija ir gebėjimu matyti elektros srautus skirtinguose pjūviuose ir iš to daryti išvadas. Mes turim ekspertų, esam nuoseklūs savo veiksmuose ir galiausiai Astravo klausimą, bent tiek, kiek jis susijęs su Lietuva, išspręsime.
Kiek tai užims laiko ir kokiu būdu bus padaryta, pamatysime vėliau, bet vienaip ar kitaip tai bus išspręsta, ir tai jokiu būdu nesustabdys mūsų sinchronizacijos. Aš pasitikiu tais ekspertais, kurie dirba energetikos sektoriuje, jie žino, ką daro, metodiškai, tvarkingai, ramiai, nesiblaškydami, ir gerai, kad tuo pačiu nevynioja dalykų į vatą ir sako taip, kaip yra.
– Susisiekimo ministras Rokas Masiulis garsėjo kaip kovotojas su korupcija. Nenoriu pasakyti, kad kaip „Litgrid“ vadovas jis kelia sau tokį tikslą, bet ką apie tai dabar galvojate?
– Kova su korupcija niekada nepamaišė, bet šioje pozicijoje pagrindiniai darbai yra sinchronizacija, Astravo klausimas ir pasiruošimas prijungimui didesnio kiekio atsinaujinančios energetikos.
– Dėl atsinaujinančios energetikos, beje, kai kurie ekspertai kalba apie tai, kad jeigu Astravas gamins pigią elektrą ir ji tekės į mūsų rinką, tai atsinaujinančių išteklių energetikai kyla grėsmė, tai gali užkirsti kelią jos plėtojimui.
– Tokia rizika egzistuoja, reikia ją vertinti, bet valstybė turi instrumentų, kaip skatinti žaliąją energetiką, kaip spręsti tuos klausimus, be to, reikia suprasti, kad žalioji energetika irgi pinga. Jos savikaina krenta ir jei atsektume prieš porą metų buvusį vėjo energetikos konkursą, kur buvo pasiūlyta elektros kaina pagal rinkos kainą, tai mūsų žalioji energetika yra pasiruošusi dalyvauti šitoje rinkoje, pardavinėti pagal rinkos kainą.
Tiesą sakant, mano vizija apie atominę energetiką – ji nėra pigi. Vienintelis dalykas, kad gali būti specialus dempingas, bet reikia suprasti, kad kas nors galiausiai susimokės už tai, už dyką Baltarusija elektros irgi negali duoti. Tai mes darysim savo veiksmus, kad jos neįsileistume, kad būtų kita elektra kuo pigesnė pas mus Lietuvoje, na, ir turime įstatymą antiastravinį, kuriame aiškiai pasakyta, kad šios elektros negali būti čia, tai anksčiau ar vėliau mes tą pasieksime.
– Kokie dabar jūsų ryšiai su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu?
– Formalūs, darbiniai mūsų santykiai, mes nesame asmeniniai draugai.
– Ar „Opus Dei“ organizacija jus vis dar sieja, ar ne?
– Mus nufilmavo „Opus Dei“ paskaitoje kartu (su D.Kreiviu – BNS) „Lietuvos rytas“ prieš 12 metų, nuo to laiko jie rašo ir deda akcentą, kad mes abu esame „Opus Dei“ nariai, ir dėl to esą Kreivys bent jau mane remia. Aš nesu „Opus Dei“ narys, o kad aš vaikštau į bažnyčią, tai kokia čia problema?
– Ar konservatoriai jums siūlė dalyvauti rinkimuose ir formuoti Vyriausybę?
– Aš jau seniai buvau nusprendęs, kad traukiuosi iš politikos ir ta informacija buvo visiems žinoma, todėl diskusijų su manimi ir nebuvo dėl to. Visi žinojo, kad aš nenoriu dalyvauti, todėl ir nesiūlė.
– Dėkoju už pokalbį.
