„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

R.Masiulis: latviai ir estai dėl Astravo elektros priėmė „patogaus aklumo principą“

Latvija ir Estija diskusijose dėl Astravo atominės elektrinės gaminamos elektros boikoto priėmė „patogaus aklumo principą“, sako Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Rokas Masiulis
Rokas Masiulis / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Anot jo, šiuo metu „šiek tiek stringa“ Lietuvos pokalbiai Latvija ir Estija dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos.

„Jie pakankamai šaltai vertina mūsų problemą, kad baltarusiška elektra, pasislėpusi po latvių rusiška prekyba (Latvijos importuojama elektra iš Rusijos – BNS), tais pačiais laidais patenka į Lietuvą, patenka kartais ir toliau, į tą pačią Latviją“, – „Nasdaq Vilnius“ surengtame įmonių vadovų susitikime su investuotojais pirmadienį sakė R. Masiulis.

„Galima pavadinti, kad toks patogaus aklumo principas priimtas – kad mes (Latvija – BNS) turime raštą iš Rusijos, kuriame parašyta, kad tai yra rusiška elektra ir mums to pilnai užtenka“, – sakė „Litgrid“ vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Baltarusijos elektros energetikos sistema šiuo metu yra perteklinė

„Aišku, kad jie tą elektrą ne už dyka atiduoda, ir tos elektros kryptis yra į Lietuvą. Tikiuosi, kad ypač po lėktuvo incidento tų šalių politikai įsijungs į tą kovą“, – teigė R.Masiulis.

Latvija ir Estija šiuo metu su Rusija prekiauja vienašališkai patvirtinusios prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką – Lietuva ją tvirtinti atsisako ir siūlo tarpininkaujant EK derėtis dėl visoms šalims priimtinos metodikos.

Šią metodiką Europos Komisijai apskundė ir didžiausios Lietuvos ir Estijos energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ ir „Eesti Energia“.

Latvijos Ekonomikos ministerija praėjusią savaitę BNS dar kartą teigė, kad šalis su Rusija elektra prekiauja tinkamai.

Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad dabartinė metodika ne tik leidžia patekti į trijų šalių rinką Astravo elektrai, bet ir sukelia elektros kainas Lietuvoje – šalies vartotojams tai papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs