– Rasa, sakykite, „Devbridge“ yra labiau amerikietiška ar lietuviška įmonė?
– Turbūt nėra vieno teisingo atsakymo, nes įmonės šaknys gimė Amerikoje, bet ją įkūrė Amerikos lietuviai. Didžiausioms pasaulio įmonėms mes kuriame skaitmeninius sprendimus, padedančius joms sėkmingiau ir efektyviau vystyti verslą. O tuos produktus kuria komanda, kuri susideda iš kolegų tiek Amerikoje, tiek Lietuvoje.
– Ar galima sakyti, kad būtent unikalumas, kad esate pusiau lietuviai pusiau amerikiečiai, į jūsų įmonę atnešė kitokią kultūrą?
– „Devbridge“ unikalumą matyčiau ne kilmės šaknyse. Man atrodo, kad svarbiausias dalykas yra vertybės. Gali skambėti banaliai ir gal net kelti atmetimo reakciją, bet čia vertybės atsirado organizacijos gimimo fazėje. Bendraįkūrėjai pamatė, kad įmonė plečiasi, todėl norėjo tarpusavyje susitarti, kokių žmonių jie nori šalia. Mūsų vertybės natūraliai atėjo iš pačių įkūrėjų, kurie ir toliau aktyviai dalyvauja verslo kūrime, todėl vertybės visuomet išlieka.
– Rasa, 2020-ieji metai tiek „Devbridge“, tiek kitoms IT įmonėms buvo aukso amžius?
– Galiu pasakyti, kad „Devbridge“ metai buvo geri. Tikime, kad šie metai bus dar geresni ir galėsime plėstis. Iš kitos pusės naujoji realybė nėra tokia, kuri visada džiugina.
Kai staiga visi išsikraustėm į savo namų ofisus, turėjome sąmoningai pergalvoti, kaip visi dirbame. Kitas aspektas, kuris stipriai išryškėjo – emocinė būsena. Kiekvienas turėjome iššūkių dirbti namuose – tiek aplinkos trukdžiai, tiek darbo–poilsio laiko atskirimas.
Vertybinis pamatas, požiūris į darbuotoją ir bendrai visos komandos vadovų įsitraukimas į komunikaciją mums padėjo spręsti kylančius iššūkius.
– Įdomu, kaip jums sekėsi su tuo susidoroti, kaip pasikeitė jūsų įmonėje darbo specifika, kultūra, bendravimas? Nes turime sutikti, kad IT sektorius, ar konkrečiai programuotojai, yra tikrai išskirtinė auditorija.
– Mūsų įmonėje dirba aukščiausio lygio specialistai. Konkurencija dėl jų rinkoje yra didžiulė. Tačiau tiek karantino, tiek ne karantino metu, labai svarbus požiūris, kaip su savo tiksline auditorija dirbame.
Man atrodo, labai svarbu yra pažinti savo auditoriją, ne tik profesinius dalykus – kas motyvuoja darbe, bet lygiai taip pat pažinti, ką jie veikia po darbo, koks jų socialinis gyvenimas, kas juos domina ir įtraukia. Žiūrint iš komunikacijos pusės – net ir kokius komunikacinius kanalus jie naudoja.
Kita mūsų vertybė, kuri labai gerai tinka kolegoms apibūdinti, mes visada savo darbe siekiame aukščiausios kokybės. Natūralu, jeigu specialistai kuria produktus, kuriems keliami aukščiausi reikalavimai, tai jie ir aplinkai, tai pačiai komunikacijai, turi tokį patį lūkestį – tai, ką mes gausime bus aukščiausio lygio. Ir tai įpareigoja.
Man, kaip komunikacijos specialistei, labai įdomu dirbti su tokia auditorija. Tai, kas veikia kitoje organizacijoje, čia turi būti iš naujo permąstyta.
Manau, kad per pandemiją labiausiai pasikeitė komunikacijos forma. Jeigu mes iki pandemijos turėjome kas mėnesį gyvus susitikimus, jie natūraliai turėjo persikelti į elektroninę erdvę. Jeigu turėjome komandos formavimo renginius, turėjome pasitelkti kūrybiškumą ir atrasti naujas formas.
Pavyzdžiui, metinis renginys. Supratome, kad jis tikrai reikalingas, bet negalima jo padaryti tokio, kaip buvo ankščiau. Kai su vadovais diskutavome, pirmiausiai aptarėme, kokia bus atmosfera žmonių namuose ir kaip mes galime tą formatą pritaikyti visai šeimai.
Karantino metu mums pasiteisono video formatai, kurie buvo ne korporatyviniai, o su humoru. Taip pat per metinį renginį nenorėjome rodyti jokių prezentacijų, todėl buvo tik pokalbis. Į metinį renginį įtraukėme ir šeimos narius, kurie galėjo klausytis ir suprasti, ką veikia mūsų įmonė. Taip pat turėjome veiklų šeimos nariams, užsakėme vakarienę. Toks formatas pavyko, tačiau jei reikėtų rinktis tarp seno ir naujo formato, pasirinktume senąjį.
– Kalbėdama apie metinį renginį užsiminėte apie kitokį video formatą ir didelį vadovų įsitraukimą. Įdomu, kiek čia yra „piar‘o“, o kiek iš tiesų aukščiausio lygio vadovų įsitraukia į komunikaciją ir taip padeda jums išlaikyti geidžiamo darbdavio įvaizdį bei kurti santykius su darbuotojais?
– Aš tikiu organiška komunikacija. Jeigu yra suvaidinta, o viduje yra kažkaip kitaip, tačiau į išorę stengiamasi išnešti stipriai pagražintą vaizdą – aš netikiu, kad tai veikia ilgalaikėje perspektyvoje.
Šiuo atveju Aurimas, mūsų prezidentas, tikrai yra be galo charizmatiška asmenybė ir tie video gimsta natūraliai. Pavyzdžiui, kalbant apie mūsų metinį renginį, Aurimas pats kalbino kolegas ir kitus vadovus, kuriuos gerai asmeniškai pažįsta. Ką išlošėme – jis puikiai pažįsta organizaciją, kolegas ir tas renginys buvo labiau organiškas.
Manau, kad komunikacijos komandos pagrindinis uždavinys – pamatyti, kas gimsta organiškai ir to jokiais būdais nesugadinti. Labiau išlaikyti, leisti, kad kažkas natūraliai gimtų, galbūt ne visada sėkmingai, bet nebijoti eksperimentuoti.
Lyginant su kitomis organizacijomis, kuriose dirbau, ten kultūra ateina iš kažkur kitur. Tarsi tu gauni užsakymą – tai yra vertybės, tai yra kultūra, suinstaliuokim į organizaciją, į žmonių galvas. Mūsų atveju yra visiškai priešingai – žiūri, kas yra natūralu ir tada ieškai būdų, kaip tą praplėsti viduje ir ką gali parodyti išorėje. Tokios komunikacijos sėkme aš daug labiau tikiu.
– Rasa, kas jus paviliojo būtent pasirinkti šią įmonę ir šį sektorių?
– Man patinka pažinti skirtingus sektorius. Darant karjeros pokytį aš slapčia pasvajodavau, kad norėčiau į IT sektorių, nes tai – konkurencingas sektorius ir netipiška organizacijos auditorija.
Darbas šiame sektoriuje, man, kaip komunikacijos specialistei, praplečia matymą. Pavyzdžiui, dirbant banke, telekomunikacijose, tu turi daug auditorijų, o čia tarsi tu turi vieną pagrindinę auditoriją ir tas žavi. Gali labiau į ją įsigilinti ir pažinti. Kaip ir minėjau ankščiau – stengiesi pažinti ne tik profesinę dalį, bet ir socialinę žmogaus aplinką. Iš kitos pusės – didžiausias profesinis iššūkis yra pagalvoti, kas jiems veikia.
– Kad taptum geidžiamu darbdaviu ir pritrauktum naujus talentus į savo organizaciją, turi vidinę kultūrą ištransliuoti į išorę. Kaip jums pavyksta tai padaryti?
– Dėliodami komunikacinę strategiją žiūrėjome į marketingo „piltuvėlį“, kuris puikiai koreliuoja su darbuotojų pritraukimu į organizaciją. Pirmas dalykas – bendras žinomumo didinimas. Stengiamės parodyti ne tik vidinę kultūrą, bet ką mes veikiame apskritai. Ir manau, kad turime kuo didžiuotis.
Taip pat žinodami, kas motyvuoja mūsų darbuotojus – kolegos, projektai, technologijos – visa tai stengiamės ištransliuoti į išorę.
Galiausiai, kai kalbame apie auditorijos dalį, kuri rimtai svarsto prisijungimą prie mūsų komandos, jiems stengiamės labiau parodyti vidinę kultūrą, vertybes, kitų kolegų atsiliepimus. Taip konstruojame informacijos etapus, kuriuos reikia užpildyti turiniu. O turinio yra, reikia jį tik parodyti, o tai yra žymiai lengvesnis kelias negu reikėtų sukurti tai, ko nėra.
– IT sektoriaus įmonės pačios eina pas darbuotojus ir kuria ofisus įvairiuose miestuose. Jūs taip pat turite savo ofisus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Lenkijoje. Ofisų plėtra į kitus miestus atsiranda iš poreikio ar tai taktinis sprendimas?
– Taip, specialistų trūksta, ne veltui mes turime „Sourcery“ akademiją, kur gali tiek jauni žmonės, kurie galvoja apie IT profesionalo karjerą, tiek tie, kurie dirba kitame sektoriuje, išbandyti save ir sėkmingai ją baigti. Bendrai žiūrint, IT specialistų trūksta ir mes prisidedame juos ugdydami, suteikdami vietą, kur jie gali išmokti to ir rinktis karjeros kelią. Tada organizacija natūraliai auga.
– Artimiausiu metu jūs turėtumėte įsikelti į naujas patalpas. Ar tiesa, kad IT įmonės daug investuoja į ofisus, kad darbuotojai nenorėtų važiuoti namo ir kuo daugiau dirbtų?
– Mes rūpinamės, kad darbuotojas turėtų ir kokybišką poilsio laiką, tad nėra tikslo įdarbinti jų kuo ilgiau. Iš kitos pusės, mūsų verslo specifika yra komandinis darbas. Mes norime, kad žmonės galėtų patogiai dirbti komandose ir kad tai būtu smagu, nes viena iš mūsų vertybių yra „have fun“. Mes nematome savo darbo visą laiką nuotoliu. Norime dirbti biure, jeigu norime išlaikyti komandas. Todėl natūraliai norisi sukurti gražią aplinką.
Klausykite „Berta & Talks“ tinklalaidę:
