„Valstybinės svarbos projektas „Rail Baltica“ suteiks konkrečių naudų kiekvienai savivaldybei, per kurią bus tiesiamas geležinkelis. Pradedant atnaujinamais ir naujai tiesiamais keliais, melioracijos ir infrastruktūros tinklais, baigiant gere
sniu susisiekimu, naujomis darbo vietomis bei galimybėmis verslui. Žinoma, bendruomenėms ir verslui kyla klausimų, tad stengiamės kuo glaudžiau bendradarbiauti ir aptarti numatomus darbus. Planuojame, kad tokie susitikimai bus periodiniai, taip pat pagal poreikį savivaldybių atstovai bus įtraukiami į projektų darbo grupes“, – sako Karolis Sankovski, „LTG Infra“ generalinis direktorius.
Lietuvos savivaldybių asociacijos ir savivaldybių, per kurias drieksis geležinkelis atstovams buvo pristatytos „Rail Baltica“ projekto naudos, suteikta informacija kur bus įrengiamos regioninės stotys, tiesiami nauji ar rekonstruojami seni keliai, tvarkomi melioracijos bei infrastruktūros tinklai. Taip pat aptarti numatomi žemės paėmimo visuomenės poreikiams bei kompensavimo už paimamas žemes, viešojo transporto integravimo į veikiantį susisiekimo tinklą klausimai.
„Neabejojame, jog „Rail Baltica“ yra naudingas projektas, tačiau savivaldybių gyventojams bei verslininkams kyla daug klausimų, kaip tai paveiks jų gyvenimus bei verslus. Taip pat atskirais atvejais turime pasiūlymų, kaip projektą įgyvendinti taip, kad vietos bendruomenės pajustų didesnę naudą, tad tokie susitikimai labai naudingi“, – sakė Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.
Susitikimo metu sutarta, kad savivaldybės deleguos atstovus bendradarbiavimui dėl projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo, pagal poreikį dalyvaus atskirų projektų darbo grupėse, o tokie susitikimai bus periodiniai.
Skaičiuojama, jog 2026-2055 metais „Rail Baltica“ suteikta socialinė-ekonominė nauda sieks 7,4 mlrd. eurų, CO2 išmetimų sumažinimo nauda sieks 1,4 mlrd. eurų, bus sukurta apie 6 tūkst. papildomų darbo vietų. Taip pat Baltijos šalys turės naują itin patogią ir draugišką aplinkai susisiekimo infrastruktūrą, išaugus kariniam mobilumui - didesnes saugumo garantijas, o dalį krovinių perkėlus į geležinkelį - saugesnius ir mažiau apkrautus automobilių kelius.
Įrengus „Rail Baltica” padidės atskirų regionų konkurencingumas, nes susisiekimas bus dar geresnis ir greitesnis, tad geležinkelio ruože esantys miestai savo patogumu konkuruos su miegamaisiais didmiesčių rajonais, o taip pat, ekspertų teigimu, išaugs nekilnojamo turto kaina palei liniją esančiuose regionuose.
„LTG Infra“ stengiasi sistemingai informuoti atskirų regionų atstovus apie projekto eigą bei išklausyti vietos bendruomenių nuomonę. Pernai visuose regionuose buvo surengtas nuotolinis renginys „Rail Baltica“ Lietuvai: vertė regionams“, kurio metu buvo pristatyti tarpvalstybinio megaprojekto planai bei naudos atskiriems šalies regionams.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės
dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
