Tai numato Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA), bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“, ir trijų Baltijos šalių ministerijų pasirašytas papildomas susitarimas. Pagal jį iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) skiriama 16,7 mln. eurų, arba 85 proc. visų galimų išlaidų, o likę 15 proc. – iš Baltijos valstybių biudžetų, skelbia Susisiekimo ministerija.
„RB Rail“ valdybos pirmininkas Agnis Driksna sako, kad papildomas finansavimas dar kartą patvirtina tvirtą ES ir Baltijos šalių įsipareigojimą įgyvendinti projektą.
„Tai taip pat leis užbaigti likusius planavimo etapo darbus, paspartinti projekto įgyvendinimą pradedant pirkimus projektavimo darbams reikšmingose atkarpose Kaunas–Lietuva ir Lenkijos pasienis ir Kaunas–Vilnius“, – sako A.Driksna.
Už šias lėšas bus projektuojamas Kauno geležinkelis stoties rajone (I etapas) ir priežiūros depas, Rygos mazgo projekto pakeitimai ir kiti darbai.
Nuo 2014 metų bendra ES parama „Rail Balticai“ siekia daugiau nei 950 mln. eurų, o kartu su nacionalinėmis lėšomis – apie 1,14 mlrd. eurų.
Buvo planuota, kad bendra projekto vertė sieks apie 5,8 mlrd. eurų, tačiau brangstant statybinėms medžiagoms ir darbams projekto kaina perskaičiuojama.
Įgyvendinant „Rail Baltica“ iki 2026 metų pabaigos planuojama nutiesti elektrifikuotą geležinkelio liniją, eisiančią nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.
Bendras linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
